Dėl Kapčiamiesčio poligono diskusijų nėra – jis bus steigiamas, o gyventojai iš 13 sodybų turės išsikraustyti, sako krašto apsaugos vadovybė. Žmonėms už tai bus dosniai sumokėta, taip pat, anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, atlyginta moralinė žala. Tiesa, kaip tai bus padaryta, ministras konkrečiai neįvardija.
Skaičiuojant, kiek pinigų turi būti sumokėta Kapčiamiesčio gyventojams, kurie dėl statomo poligono turės išsikraustyti, diskusijos vyksta dėl atkuriamosios vertės arba rinkos kainos, o ne nekilnojamojo turto vertės, nurodytos Registrų centre, pabrėžia ministras.
„Registrų centro vertės išvis nėra imamos į domėn. Mes šnekame apie atkuriamąją vertę arba rinkos kainą. Ir būtent kuri – ar atkuriamoji vertė, ar rinkos kaina bus didesnė, apie tą sumą mes ir šnekame“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Kaunas.
Ministras akcentavo, kad su teisininkais deramasi ir dėl to, kaip atlyginti moralinę žalą.
„Šiandien kaip tik su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teisininkais mes ta tema lygiai taip pat diskutavome. Esu patikintas, kad bus galima sukurti mechanizmą“, – teigė R. Kaunas.
„Tik reikės labai aiškiai identifikuoti, kas yra moralinė žala: ar tai yra trečia karta, gyvenanti toje pačioje sodyboje, ar asmuo, įsigijęs turtą prieš metus ir siekiantis jį parduoti? Šitą aiškiai apibrėšime ir tada ištransliuosime, kaip tai mechanizmas veiks“, – komentavo jis.
Visgi problema – įvardyti, kas patiria didžiausią moralinę žalą: sodyboje gyvenanti trečia giminės karta ar naujakuriai, neseniai čia nusipirkę sodybas?
„Čia teisininkai ir įvertina, kad paskui vėl neatsirastų kažkokių tai vieno asmens ar kelių asmenų spekuliacijų. Teisininkai turi labai tiksliai ir aiškiai sudėlioti, kaip mes vertiname kiekvieną situaciją“, – sakė ministras.
Kiek viskas kainuos, neatskleidžia
Visgi, kiek valstybei kainuos išpirkti 13 sodybų, patenkančių į poligono šaudymo zoną, R. Kaunas neįvardija.
„Šitos informacijos nenorėčiau niekaip dabar nei įvardyti, nei interpretuoti, tam kad skaičiai vėl nesukurtų kažkokių neteisingų iliuzijų. Bus atsakyta tada, kai viską jau tiksliai susidėliosime – ir matematiką, ir datas“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, vystyti poligoną numatyta daugiau nei 100 milijonų eurų.
„Tai yra investicija į objektą, infrastruktūrą“, – paaiškino jis.
40 mln. eurų numatyta sodybų išpirkimui ar kompensacijoms gyventojams.
„Į skaičiavimus patenka visos privačios teritorijos, miškai, sodybos, sklypai. Jų ten tikrai toje teritorijoje nėra daug, nes yra labai daug valstybinių miškų ir žemių. Tai preliminarus skaičiavimas, tačiau jeigu matysime, kad poreikis yra šiek tiek didesnis, manau, papildomas lėšas irgi rasime“, – nurodė R. Kaunas.
Primename, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų savivaldybėje, Kapčiamiestyje.
Vis dėlto išlieka galimybė gyventojams kreiptis į teismą, tačiau teismai spręstų ginčus dėl kompensacijos teisingumo, o ne žemės paėmimo fakto, mat poligonas yra valstybei svarbi specialios paskirties teritorija.
Vaikšnoras: pradėsime konkrečiai šnekėtis su kiekvienu
Pajudėjus reikalams dėl poligono Kapčiamiestyje, įvyko du krašto apsaugos atstovų susitikimai su vietos gyventojais. Abu degė emocijomis: buvo ir klausimų, ir pykčio, net įžeidimų kariams.
Paklaustas, ar gyventojams netrūksta informacijos, kodėl iš tiesų reikalingas poligonas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako manantis, kad gyventojai supranta geopolitinę situaciją, bet atmosfera dažnai būna įelektrinta iš šalies.
„Manau, gyventojai adekvačiai vertina Rusijos grėsmę ir geopolitinę situaciją, tačiau emocinis laukas buvo ne kartą įelektrintas. Kartais informacijos vakuumą užpildo kiti socialiniai burbulai, dezinformacija ar rusiški naratyvai, kuriais siekiama silpninti pasitikėjimą valstybe ir kariuomene“, – žurnalistams sakė jis.
„Dabar, kaip minėjo ministras, pradėsime konkrečiai šnekėtis su kiekvienu nekilnojamojo turto savininku. Po susitikimo dar pusvalandį kalbėjausi su suinteresuotais žmonėmis, jie situaciją vertina adekvačiai, o įsteigtos grupės konsultuos gyventojus toliau“, – pasakojo R. Vaikšnoras.
Visgi iki šios dienos kariuomenės atstovai nenuvažiavo susitikti su minimų 13-os sodybų gyventojais. Anot R. Vaikšnoro, kariuomenė davė kriterijus KAM, o šios atstovai esą ir turėjo kalbėtis su sodybų gyventojais asmeniškai.
„Kariuomenė tik nurodė kriterijus, o politinė vadovybė gavo užduotį pagal juos atrinkti vietas. Sklypų duomenis valdo ministerija per Registrų centrą, tad tai labiau klausimas ministerijai, bet tikiuosi, kad pas gyventojus buvo nuvažiuota“, – sakė R. Vaikšnoras.
Mokomoji zona: šūvių garsai pasieks
Viešojoje erdvėje pasirodė įvairių svarstymų dėl mokomosios zonos – ar netoli ten gyvenantys žmonės girdės šūvius, ar visgi tai bus ramesnė zona? Anot R. Vaikšnoro, tylos prie mokomosios zonos tikėtis nereikėtų.
„Nereikia apsigauti – judant karinei technikai ir naudojant galingą ginkluotę, bus ir triukšmo, ir nepatogumų, net jei tai tik imitacija. Mes to neslepiame. Nors pratybas galima derinti pagal sezoniškumą ar kalendorių, visiškos tylos nebus“, – kalbėjo generolas.
„Siūlome pasišnekėti su Pabradės bendruomene, kuri jau daug metų gyvena šalia poligono ir su tuo susigyveno. Galiausiai tai bus žmogaus apsisprendimas, ką jis norės daryti su savo turtu“, – komentavo jis, kalbėdamas apie galimybę rinktis – parduoti savo sodybas ar likti gyventi fone treniruojantis kariams.
Visa teritorija, kurioje treniruotųsi Lietuvos kariai, apima apie 14 tūkst. hektarų.
Susitikimas su Nausėda Kapčiamiestyje – su policija ir be žurnalistų
Kilus gyventojų pasipiktinimui dėl Kapčiamiestyje planuojamo steigti poligono, valdžia pradėjo organizuoti susitikimus su bendruomenės žmonėmis, tačiau pastarieji nesusilaukė didelės sėkmės.
Sausio 15 d., 16 val., Kapčiamiesčio bendruomenės namuose vyks susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šis bus kiek kitoks: jame galės dalyvauti tik Kapčiamiesčio bendruomenės žmonės, ir tik tie, kurie užsiregistravo.
Į susitikimą vietos gyventojai turėjo registruotis iš anksto, kadangi juos įleis pagal prioritetus. Pirmenybė dalyvauti teikiama asmenims gyvenantiems planuojamo poligono teritorijoje, taip pat dalyvauti gali asmenys turintys nekilnojamo turto (žemės / miško) planuojamo poligono teritorijoje ir asmenys gyvenantys prie planuojamo poligono teritorijos.
Žurnalistai šiame susitikime nelaukiami, jie galės užduoti klausimus tik per spaudos konferenciją po susitikimo. Argumentuojama tuo, neva bendruomenės namų erdvė yra nedidelė ir negali sutalpinti visų norinčiųjų
Tiesa, susitikimas vyks ne Prezidentūros iniciatyva – G. Nausėda susitikime dalyvaus kaip svečias, nes susitikimą organizuoja Kapčiamiesčio bendruomenė, kuri ir išsiuntė kvietimą prezidentui.
Saugumo užtikrinimui susitikime dalyvaus ir policija.
Atvyks ir Žemaitaitis, Kaunas įžvelgia rinkiminį planą
Tą pačią dieną 15 val. Lazdijų viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.
Politikas Eltai komentavo: „Pamėginsiu įsiklausyti į žmonių poziciją – kaip buvo kalbamasi, ar buvo kalbamasi dėl kompensacijos mechanizmo.“
Susitikimas bus viešas ir jame galės dalyvauti visi norintys.
Tiek R. Žemaitaitis, tiek kiti „aušriečiai“ dažnai pasisako prieš poligono steigimą ar tam tikras steigimo procedūras. Neretai jų skleidžiama informacija būna klaidinga.
Todėl ministras R. Kaunas sulaukė žurnalistų klausimo, ar KAM yra pasiruošusi tikslinti nepatikrintą ar melagingą informaciją, kuri gali pasklisti po ketvirtadienio susitikimų.
„Geriausias dezinformacijos atrėmimas yra objektyvios ir aiškios informacijos pateikimas. Mes tą darome ir darysime“, – atkirto R. Kaunas.
Ministras įžvelgia R. Žemaitaičio rinkiminį planą.
„Aš pabrėžiu, kad 2027 m. kovo mėnesį vyks savivaldos rinkimai. Dėl to aš akcentuoju visoms partijoms, kad asmeniniai ar partiniai interesai neturi būti aukščiau valstybės saugumo klausimų. Jeigu kolegos parlamente tai išgirstų, būtų mums visiems labai naudinga“, – kalbėjo KAM vadovas.
