Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą.
Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys.
O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams. Todėl, parlamentarės teigimu, iš esmės Vyriausybės vadovu ar ministru gali tapti jokio išsilavinimo neturintys asmenys.
„Tad gali susiklostyti situacijos, kuomet šias valstybės gyvenimui bei tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, visai neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą. Tokios situacijos diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją ir kenkia pačiai valstybei.
Kadangi I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė atlikdama valstybės reformą siūlo, kad „asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi <…> turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją.“, manytina, jog ne mažesnį išsilavinimą privalėtų turėti ir ministerijų vadovai ministrai bei Vyriausybės vadovė“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jei siūlomam Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektui pritartų Seimas, nauji reikalavimai įsigaliotų 2022 m. gruodžio 1 d.
„Tie esamo ministrų kabineto nariai, kurie stokotų magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilyginto išsilavinimo turėtų pereinamąjį laikotarpį mokytis ir jiems įstatymo reikalavimai būtų taikomi nuo 2024 m. liepos 1 dienos“, – aiškino A.
Dobrowolska: „Kolegė baiminasi, kad ir kitą kadenciją nevadovaučiau ministerijai“
Viena tokių ministrių, neturinčių magistro kvalifikacinio laipsnio – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ketvirtadienį feisbuke jį sureagavo į A. Širinskienės siūlomas Vyriausybės įstatymo pataisas.
„Pritariu Agnės Širinskienei registruotoms pataisoms“, – rašė ministrė.
„Dar porą pasiūlymų, leisiančių patobulinti pataisas:
– Teisingumo ministru gali būti skiriamas tik asmuo įrašytas į advokatų sąrašą, kad niekada jokiam ministrui nekiltų noras kelti drausmės bylų;
– Seimo nariams, kaip turintiems didžiulę atsakomybę balsuojant už biudžetą ir konstitucinius įstatymus, užkelti kartelę bent iki mokslų daktaro laipsnio.Tokiu atveju Agnė su Mindaugu Puidoku galėtų įsteigti politinį komitetą pvz., pavadinimu „Daktarai“.
Nuoširdžiai dėkoju Agnei už įvertinimą. Dar nepraėjus nei pusei kadencijos, o jau kolegė baiminasi, kad ir kitą kadenciją nevadovaučiau ministerijai“, – ironizavo E. Dobrowolska.
Skvernelis: pasiūlymas logiškas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad A. Širinskienės teikiamos Vyriausybės įstatymo pataisos yra logiškos, „nes kalbame apie politinio pasitikėjimo aukščiausius pareigūnus, kurie prisiima politinę atsakomybę už tam tikros srities valdymą“.
„Tai norėtųsi, kad jie turėtų reikiamą išsilavinimą“, – naujienų portalui tv3.lt dėstė S. Skvernelis.
Tačiau, anot jo, toli gražu nereiktų sakyti, kad neturintys magistro laipsnio ministrai ar ministrai pirmininkai kenkia valstybei ar diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją.
„Aš nesureikšminčiau, tokios tragiškos situacijos nematyčiau. Bet bent jau premjeru, nepamenu, kad būtų kažkas, kas neturi magistro laipsnio. Ministrų, yra visokių, bet tragizmo nematyčiau. Aišku, reikalavimas yra logiškai pagrįstas, kad žmogus turėtų reikiamą išsilavinimą, nes jam tiesiog būtų paprasčiau kalbėtis su savo sektoriumi ir su kitais žmonės, specialistais, kuriuos politikas atstovauja“, – aiškino jis.
Spurga: „Tokiu pataisymu nieko nepasieksime“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) kancleris, politologas Saulius Spurga taip pat nurodo, kad iš formaliosios pusės A. Širinskienės siūlymas yra pagrįstas ir suprantamas. Tačiau ministro ir ministro pirmininko pareigybės yra politinės, todėl jis pabrėžia, kad patys politikai ir turi apsispręsti, kas geriausiai atstovauja rinkėjus ir tą politinę partiją, kurios kandidatas buvo iškeltas.
„Jeigu galvotume apie kvalifikacinius reikalavimus, tai galima sugalvoti ir daugiau reikalavimų. Pavyzdžiui, turi turėti vadybinės patirties, turi turėti gerą reputaciją, kažkokių pasiekimų, rekomendacijų ir taip toliau. Bet aš manau, kad Lietuva yra pakankamai brandi valstybė, ir partijos atsakingai skiria savo kandidatus. O juo labiau, pagal mūsų dabartinę sistemą bakalauro laipsnis yra aukštasis mokslas.
Jau pats principas, kad (šis pasiūlymas – aut. past.) taikomas vienam žmogui, yra ydingas. Čia yra išimtis (su teisingumo ministre – aut. past.), nes daugelį pareigų teisinėje srityje gali užimti ir baigęs bakalauro. Bet tai ne visose specialybėse galioja.“, – pabrėžė S. Spurga.
Jis pridūrė, kad šiuolaikiniame pasaulyje keičiasi požiūris į aukštąjį mokslą, kvalifikacijas, todėl į politinį procesą „kišantis tokiu pataisymu nieko nepasieksime“.
„Tik tuo metu viena politikė gaus kažkokio dėmesio“, – akcentavo S. Spurga.
Politologas sako nesutinkantis ir su A. Širinskienės pareiškimu, kad situacijos, kuomet neturintys magistro laipsnio ministrai ar premjerai pradeda eiti šias pareigas, pradeda kenkti pačiai valstybei.
„O kur yra tas kenkimas pačiai valstybei? Aš nežinau. Lygiai taip pat gali būti kenksmingas žmogus ir su magistro laipsniu ministras ar premjeras. Kiek mes turėjome interpeliacijų ar atstatydintų ministrų, reiktų pasižiūrėti, kiek jų buvo su magistro laipsnių ir bandyti statistiką įžvelgti ir bandyti įvertinti, ar tikrai kenkia neturintys magistro laipsnio“, – patvirtino jis.
