Penktadienį Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžetas ir papildomos priemonės, kurios turėtų padėti gyventojams ir verslams dėl išaugusių elektros ir dujų kainų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė guodė, kad elektra ir dujos galėtų brangti kone tris ar keturis kartus, tačiau brangs mažiau.
Taip bus dėl numatytų kompensacijų, kurios iš viso bus skirta per 1,2 mlrd. eurų. Šiuos pinigus teks skolintis visų gyventojų vardu ir kreditoriams atiduoti su palūkanomis.
Jei nieko nedarytų, brangtų tris kartus
„Kalbant apie energijos kainų kompensavimą žmonėms, gyventojams, siūlomas mechanizmas numatant tam tikrą lėšų dalį valstybė biudžete, kuri būtų kaip subsidija tam, kad kaina tiek elektros, tiek dujų žmonėms neaugtų taip sparčiai, jeigu nebūtų nieko daroma“, – sakė G. Skaistė.
Dabar gyventojai už visuomeninio tekimo elektrą moka po 0,24 euro už kWh.
Finansų ministrė skaičiuoja, kad pritaikius kompensacijas nuo 2023 m. pradžios gyventojams teks mokėti 4 centais arba beveik 17 proc. daugiau.
Tačiau antrąjį kitų metų pusmetį kaina pakils dar 5 centais iki 0,33 euro už kWh.
Taigi, kitų metų antroje pusėje visuomeninio tiekimo elektra kainuos 7 centais arba 29 proc. daugiau, nei kainuoja dabar.
„Aš noriu pabrėžti, kad VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, red. past.) skaičiuojama kaina tam pačiam laikotarpiui yra didesnė negu 60 ct.
Tai kadangi VERT yra nepriklausomas reguliuotojas ir tikrai skaičiuoja taip, kaip yra, ir tuo dvejoti, matyt, nėra pagrindo, tai ką tai reiškia, tai reiškia, kad kaina kainuoja, tiksliau sakant, daugiau nei 60 ct, vartotojai nuo sausio 1 d. mokėtų ne daugiau kaip 28 ct, vadinasi, tuos 30 su viršumi centų teks padengti viešaisiais pinigais, taip, kaip dabar padengiamas skirtumas tarp 24 ir rinkos kainos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak G. Skaistės, jeigu Vyriausybė nieko nesiimtų elektros kaina gyventojams augtų bene 3 kartus.
Du kartus brangesnės dujos
Dar daugiau nei elektra gyventojams kitais metais brangs gamtinės dujos.
Šiuo metu už dujas, naudojamas šildymui, buitiniai vartojai moka po 1,02 euro už kubinį metrą dujų.
Nuo kitų metų pradžios ši kaina didės 20 proc., arba 0,21 euro ir sieks 1,33 euro. Tačiau antra pusmetį ji dar paaugs 0,43 euro ir sieks jau 1,76 euro už kubinį metrą.
Vadinasi, maisto gaminimui naudojamos dujos kitų metų antroje pusėje bus brangesnės 0,74 euro arba 72 proc.
Dujos, kurias buitiniai vartotojai naudoja namų šildymui, kitų metų pradžioje brangs nuo dabartinių 0,77 euro iki 1,07 euro, o antroje metų pusėje – 1,5 euro už kubinį metrą.
Taigi, gyventojams namų šildymas dujomis kitais metais bus kone dvigubai brangesnis nei dabar.
„Matome, kad dujų kainos yra gerokai atsiplėšė nuo tų kainų, kurias realiai moka žmonės. Ir jeigu dabar už elektrą žmonės sumoka realiai pusę tos kainos, kuri yra realiai rinkoje, tai su gamtinėmis dujomis, kuriomis, tarkime, žmonės šildosi namus, situacija yra gerokai radikalesnė ir šiuo metu žmonės moka apie ketvirtadalį realios rinkos kainos.
Todėl šiuo atveju yra siūlomi tam tikri sprendimai, kad, na, neleidžiant kainai užaugti 4 kartus, kas būtų, jeigu nebūtų imamasi jokių sprendimų, visgi tam tikras signalas tiek ir žmonėms pasikeisti savo šildymosi būdą, tiek ir signalas, na, kad turite priimti ir taupymo sprendimus, ir investuoti į tam tikrus kitus šildymo būdus turi būti“, – aiškino G. Skaistė.
Beje, jeigu dujos ir elektra brangs nuo 29 proc. iki dviejų kartų, tai vidutinis darbo užmokestis, planuojama, didės apie 8 proc., o pensijos apie 15 proc.
I. Šimonytė skaičiavo, kad elektros ir dujų kompensacijoms Vyriausybė skolinsis 800 mln. eurų.
Pasak premjerės, Vyriausybė siūlys, kad pusę metų nuo šio spalio verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos skirtumo tarp rinkos kainos ir tos kainos, kuri taikoma buitiniams vartotojams.
Pvz., jei gyventojai moka 240 eurų, o rinkos kaina yra 300 eurų, tai 30 eurų verslui bus skiriama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tam iš viso reikės 400 mln. eurų.
