Lietuvoje svarstomi planai nuo beždžionių raupų skiepyti rizikos grupių asmenis, tarp jų prioritetas būtų skiriamas jauniems 30-40 metų vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties asmenimis.
„Šiuo metu svarstomi planai skiepyti rizikos grupių asmenis, todėl apie vakcinos atidavimą nekalbama ir nesvarstoma. Jei būtų paklausa dėl rizikos grupių skiepijimo, yra svarstomi planai įsigyti dar papildomų dozių, tačiau tai ateityje“, – pirmadienį LRT radijui sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Anot jos, būtų skiepijami didžiausią riziką užsikrėsti turintys asmenys.
„Šio protrūkio rizikos grupės asmenys visame pasaulyje – tai jauni vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Tai pagrindinė rizikos grupė ir reikėtų pasakyti, kad būtent didžiausias sergamumas šiuo metu tarp jaunų 30-40 metų vyrų, kurie sudaro beveik 98 proc. visų atvejų. Ši grupė žmonių būtų pirmiausia“, – teigė SAM specialistė.
Iki šiol Lietuvoje beždžionių raupais susirgo penki asmenys, paskutinieji atvejai nustatyti rugpjūtį. Jiems susirgus į Lietuvą dar nebuvo atvežta vakcina nuo beždžionių raupų.
Pasak G. Zagrebnevienės, ji gauta rugsėjo mėnesį, jau praėjus rizikos laikotarpiui, tad kol kas nebuvo panaudota nė viena vakcinos dozė. Lietuva yra gavusi 1400 dozių.
Anot specialistės, tai, kad nuo rugpjūčio Lietuvoje daugiau šios ligos atvejų nebuvo nustatyta, „protrūkis nėra pasibaigęs“. Susirgimai registruojami visame pasaulyje.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbė, kad spalio 14-osios duomenimis užfiksuota apie 73 tūkstančiai tokių atvejų, daugiausia jų, apie du trečdaliai – Amerikos regione, Europoje – beveik 25 tūkstančiai.
Didėjimo tendencija pastebima Brazilijoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Peru, JAV, teigė SAM atstovė.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.