Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti – išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali. Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar gali būti, kad elektros tiekėjai iš tiesų manipuliuoja kainomis?
Apie tai šį vakarą studijoje diskutuos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
Stebėdami elektros kainas biržoje, šalies gyventojai dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti – kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai didesnę kainą. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip patraukti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias, žinoma, taip pat teks atitinkamai susimokėti.
V. Koryzna laidoje aiškins, kad viskas priklauso nuo pačių klientų ir jų pasirinkimų. „Tai, ką šiandien matome biržoje, yra šios dienos biržos situacija. Liberalizavimo rinkos grožis yra tai, kad turime daugiau tiekėjų, siūlančių skirtingus produktus skirtingomis kainomis, ir kiekvienas gali rinktis. Kaina, susieta su birža, kiekvieną mėnesį priklauso nuo to, kokia situacija yra biržoje. O jei prisiimti šios rizikos tiek laimėjimo, tiek pralaimėjimo kainos prasme klientas nenori, tuomet kainą gali fiksuoti skirtingiems laikotarpiams. Tai yra kliento pasirinkimas“, – sakys jis.
Laidos vedėjas Artūras Anužis pastebės, kad populiarus elektros tiekėjas Lietuvoje šuo metu siūlo mokėti 57 centus už kilovatvalandę tuo atveju, jei yra sudaroma neterminuota sutartis. O jei nuspręstumėte sudaryti sutartį 2 metams, tuomet mokėtumėte 50 centų. Kaip paaiškinti tokią situaciją, kai elektros kaina biržoje už kilovatvalandę yra dvigubai mažesnė?
Kaip sakys V. Koryzna, ilgalaikė kaina priklauso nuo ateities sandorių kainos. „Kitaip sakant, tiekėjas, norėdamas apsidrausti nuo kainų svyravimo, perka ateities sandorius. Šie įrankiai formuoja ilgalaikio produkto kainą“, – sakys jis.
Ateities sandoriai, anot V. Koryznos, priklauso nuo to, kaip skirtingi finansinių priemonių specialistai vertina ateities situaciją rinkoje – ar numatomas kainos kilimas ar kritimas, koks bus vartojimas, kaip galima prognozuoti kelis metus į priekį ir t.t.
Tad ar galima teigti, jog nepriklausomi elektros tiekėjai, siūlydami kur kas brangesnę kainą, tokiu būdu apsidraudžia nuo nuostolių? Savo ruožtu R. Kuodis teigs pastebėjęs naują, plačiai Vakarų Europoje paplitusią tendenciją, susietą su draudimu.
„Įsivaizduokit karvę, bent ant jos – dar skambutis, kaspinas. Tokia karvė – brangi. Galime sakyti, kad suprantame, kiek karvė turi kainuoti, bet juk jūs nežinote, kiek gali kainuoti skambutis… Taip ir čia – šios mados yra paplitusios ne tik energetikos rinkoje. Netgi tokiose vietose, kaip apmokėjimas už darbą, jau turime neskaidrumo vektorių, kai kažkiek mokama pinigais, kažkiek – sporto klubo abonementu, duodamas sveikatos draudimas ir t.t.“, – pastebėjimais dalinsis jis.
Tad kodėl elektrai pingant nepriklausomi tiekėjai nemažina kainų? Ką daryti raginimų pasirašyti naujas sutartis sulaukusiems gyventojams? Šie ir kiti aktualūs elektros kainų ir tiekimo klausimai – jau šio vakaro laidoje.
