Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų.
Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.
Iš Ganos valstybės Vakarų Afrikoje 55 metų Aleksas darbuotis į Lietuvą autobuso vairuotoju atvyko prieš 2 mėnesius. Jį, bei dar virš 30 Alekso tautiečių, pasikvietė viena viešojo transporto įmonių.
Aleksas vairuoja autobusą maršrutu nuo prekybos centro „Europa“ iki oro uosto. Vyras daug šypsosi ir džiaugiasi darbo sąlygomis bei žmonių dėmesiu.
„Jie sako – mes neturėjom dar juodaodžių, kurie čia vairuotų autobusus. Kartais man padovanoja dovaną, obuolį, pavyzdžiui, nes jie laimingi. Ir jie pasakė, kad mes geri, nes mes visad laimingi“, – pasakoja Aleksas Darko Asamoahas.
Tik Aleksas pripažįsta, kad jam priprasti prie šalčių labai sunku, tačiau po truputį Aleksas ir jo kolegos prisitaiko Lietuvoje. Prieš tai Aleksas 20 metų autobusų vairuotoju dirbo Ganoje. Anot jo, sunkiausia jam yra prisitaikyti prie lietuviškų šalčių.
„Tai sunku mums, Lietuva, net vakar, aš labai kentėjau, nes temperatūra buvo apie minus 16. Bet aš turiu rūbus“, – sako Aleksas.
O ir su maistu nei Aleksu, nei jo kolegoms, kurie jau tapę draugais, Lietuvoje problemų nebuvo.
„Kai kada mes valgom ryžius, kai kada juos valgom su sriuba. Mes visi valgom bananus ir obuolius. Aš štai turiu kelis prie savo kėdės autobuse“, – teigia afrikietis.
Įdarbinti užsienietį įmonei atsieina 3–5 tūkst. eurų
Darbuotojus pasikvietusios įmonės vykdomasis direktorius Vladas Zapkus sako, kad darbuotojų smarkiai trūko, o jų filialas Latvijoje jau seniai yra įdarbinęs piliečius iš Ganos.
„Šiuo metu mes turime 29, kurie jau turi teisę dirbti, bet tai ne vien vairuotojai. Dar turime keletą šaltkalvių“, – teigia „Transrevis“ vykdomasis direktorius Vladas Zapkus.
Zapkus pasakoja, kad įmonei vieno Ganos piliečio įdarbinimas atsieina nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Mat kainuoja ir dokumentų sutvarkymas migracijos departamente, ir apgyvendinimas bei maistas, kuriuo įmonė afrikiečius aprūpina iki pirmos algos.
Tačiau direktorius darbuotojais džiaugiasi, sako, kad jie geranoriški, ir negali atsidžiaugti Lietuva.
„Labai džiaugėsi pamatę pirmą sniegą, tai buvo jiems egzotika, jie neįsivaizdavo, kas tai yra, – pasakoja V. Zapkus. – Darbo sąlygos, atlyginimas juos tenkina, kadangi pas juos atlyginimas yra maždaug apie 200 eurų, o pas mus gaus nuo 1200 eurų ir daugiau, priklausomai nuo išdirbtų valandų.“
Tai, kad darbuotojų trūksta tiek statybų, tiek transporto sektoriuje, ir tų vietų neužpildo tautiečiai, mat nori gauti didesnes algas, liudija ir Migracijos departamento statistika.
Štai 2022-aisiais laikinų leidimų gyventi Lietuvoje darbo pagrindu departamentas išdavė 38 tūkst. 2023 m. – dar daugiau – 57 tūkst.
Daugėja atvykelių iš Afrikos ir Azijos
Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad atvykėliai iš egzotiškų šalių – Afrikos, ar tolimosios Azijos, nors dar nevyksta į Lietuvą dirbti masiškai, tačiau jų vis daugėja.
„Kalbant apie tas egzotiškas šalis, jos jau atvyksta į tokias įmones, kur užsiima specifiniais verslais, ir jos specialiai savo verslui pasaulio rinkose ieško darbo jėgos“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Štai, tarkime, dirbti ar studijuoti 2023-aisiais iš skirtingų Afrikos šalių į Lietuvą vyko dešimtys, ar po kelis šimtus gyventojų. Iš Egipto – 150, Kamerūno – 200, o Nigerijos – 280 asmenų.
Kitokia padėtis su Vidurio Azija. Dirbti tolimųjų reisų vairuotojais ar vairuoti taksi, o taip pat dirbti statybose iš Vidurio Azijos į Lietuvą plūsta tūkstančiai. Mat, užsivėrus Baltarusios rinkai, bei dėl karo Ukrainoje, darbdaviai ieškosi rusakalbių tokiose šalyse kaip Kazachstanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas.
„Apie vidurio Aziją kalbant, jau kalbam apie tūkstančius. Pavyzdžiui, Uzbekistanas, virš 8 tūkst., Kirgizstanas, Tadžikistanas – 6,4 tūkst.“, – vardina E. Gudzinskaitė.
O darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius sako susiduriantis su problema. Esą pasitaiko, kad verslas naudojasi užsieniečių pažeidžiamumu ir iš to pelnosi.
„Net atostoginių nemoka. Jie sako – mes jus išleidžiame atostogų, bet nemokėsime. Ir jie privalo sutikti, nes yra gąsdinimas – mes jus atleisim“, – sako S. Fedaravičius.
Tad, anot Fedaravičiaus, dabar įmonės, kylant tokiems ginčams, paprasčiausiai sumoka baudas. Pasak Fedaravičiaus – tas yra nepakankama, tad tvarką ir sankcijas tokioms darbuotojų teises pažeidžiančioms įmonėms reikia griežtinti.
