Ieškant sprendimų, kaip medikams padėti jaustis saugesniems dažnėjant smurto prieš juos atvejams, ruošiamos įstatymo pataisos, kurios leistų medikams atsisakyti teikti paslaugas, jei dėl agresyvaus paciento ar jo artimųjų elgesio kyla pavojus specialisto sveikatai ar gyvybei.
Prieš kelias savaites surengęs skubų posėdį smurto prieš medikus problemai aptarti Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pateikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kokių priemonių toliau reikėtų imtis.
Tarp siūlymų – ir atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie reglamentuotų atsisakymą teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei pacientas ar jo artimieji kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto gyvybei ar sveikatai, taip pat numatantys pasekmes pacientui dėl nepagarbaus ar nederamo elgesio su sveikatos priežiūros specialistais.
„Jau regiame įstatymų pataisas, deriname su ministerija dėl galutinių formuluočių, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų atsisakyti teikti paslaugas, jei nėra pavojaus paciento gyvybei. Tad labai lauksiu jūsų palaikymo Seimo salėje“, – kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Visuomenė gali suprasti klaidingai
Prezidento patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas savo ruožtu pažymėjo, kad būtina šviečiamoji pacientų kampanija, kad jie žinotų ne tik savo teises, bet ir pareigas.
„Pritariame šiam projektui, tik norime atkreipti dėmesį, kad ir dabar Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme yra ne tik pacientų teisės, bet ir pareigos. Taigi norėčiau atkreipti ir įstaigų vadovų dėmesį, kad turėtume kalbėti apie tai, kas jau dabar yra ir kas galėtų būti atliekama be didelių lėšų – tai informacinė kampanija. (…) Nes dabar pareigos yra įstatyme, bet tikrai ne kiekvienas pacientas žino apie savo pareigas“, – pastebėjo jis.
P. Gradeckas taip pat akcentavo, kad projekto teikėjams jau dabar reikėtų labai aiškiai komunikuoti, kad medikai ne visais atvejais galėtų atsisakyti teigti pagalbą net ir esant agresyviam elgesiui.
„Visuomenėje šis projektas gali būti neteisingai suprastas, juo labiau kad situacijos yra ribinės, kai pacientas šiuo metu gali būti dėkingoje situacijoje, bet būti agresyvus dėl kitų priežasčių, ne dėl to, kad jis šiandien agresyvus ir po dviejų minučių jo sveikatos būklė gali keistis dramatiškai“, – sakė prezidento patarėjas.
J. Sejonienė sutiko, kad įstatymo formuluotės turėtų būti labai atsakingos ir aiškios.
„Jau šiandien matome, kad yra situacijų, kai specialistas negalėtų atsisakyti teikti paslaugas, jei tai grėstų paciento gyvybei arba nesuteikus tų paslaugų artimu laikotarpiu. reikėtų būtinosios sveikatos priežiūros paslaugų. Visa tai stengiamės įvertinti.
O informacija dėl pacientų pareigų turėtų būti aiškiai pateikiama kiekvienoje įstaigoje. Taip pat kadangi prieš bet kokią intervenciją, apžiūrą prašoma jo sutikimo, tai, matyt, tada pacientas galėtų būti informuojamas ir dėl tam tikrų savo atsakomybių, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų užtikrinti, kad pacientas yra gavęs tą informaciją“, – siūlė ji.
Siūlo steigti apsaugos punktus, kūno kameras, pavojaus mygtukus
SRK taip pat siūlo tęsti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, įtraukiant veiklas, susijusias su smurto prevencija, konfliktų sprendimu ir valdymu, geresniu medikų ir pacientų tarpusavio santykių palaikymu.
Siūloma atnaujinti profesinės rizikos veiksnių vertinimą įstaigose, atskiriant išskiriant ir psichologinio ir fizinio pacientų ir jų artimųjų grėsmės vertinimą, atitinkamai parinkti ir taikyti prevencijos priemones. Taip pat – organizuoti mokymus įstaigų padalinių vadovams ir darbuotojams smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Siūloma numatyti ir veiksmų planą reaguojant į tokias grėsmes, užtikrinti įstaigų fizinę apsaugą įrengiant apsaugos postus arba pagal galimybes sudarant sutartį su apsaugos tarnybomis, įrengiant vaizdo kameras ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, koridoriuose ir kitose vietose, kur yra didžiulis trečiųjų asmenų srautas.
Taip pat siūloma svarstyti galimybę įrengi stacionarius ar mobilius pavojaus mygtukus, greitosios medicinos pagalbos, priėmimo ir skubiosios pagalbos specialistams suteikti kūno kameras, įrengti stacionarius ar mobilius pavojaus/panikos mygtukus.
Vis tik Seimo nariai pažymėjo, kad kartu su šiais siūlymais derėtų užtikrinti ir papildomą finansavimą kitų metų biudžete.
„Jei viską įstaigos turės daryti iš savo lėšų, klausimas, ar mažesnės įstaigos turės lėšų tą padaryti“, – pastebėjo socialdemokratė Orinta Leiputė.
SRK primininkas Antanas Matulas siūlė galbūt tą padaryti indeksuojant paslaugų įkainį, mat atskira eilute biudžete tą būtų sudėtinga padaryti.
