Aidas Manikas – apie prieš mėnesį mirusią Vitaliją Katunskytę ir jos ryšį su vaikais: prakalbo apie laidotuvėse pasirodžiusį sūnų

Sausio 18-ąją mirusios estrados žvaigždės Vitalijos Katunskytės (1955-2023) gedi jos artimas bičiulis bei scenos partneris Aidas Manikas. Praėjus mėnesiui po mirties artimas velionės bičiulis ir scenos partneris pasakojo, kad bėgantis laikas neišgydys netekties skausmo, tačiau velionę jis prisimins kaip charizmatišką ir visuomet gerai nusiteikusią asmenybę.

Naujienų portalui tv3.lt A. Manikas atvirai prabilo apie jį aplankančius sapnus, velionę V. Katunskytę ir jos santykius su vaikais – dukra Monika ir sūnumi Dariumi.

Pasak Aido, nepaisant to, kad jau praėjo mėnuo, kuomet Lietuva neteko šlagerių karalienės, jam vis dar skaudu dėl šios netekties.

„Kiekvieną dieną vis pagalvoju, prisimenu. Visai nepavyko susigyventi su šia netektimi. Vitalija man buvo kolegė, geriausia draugė ir patarėja, ji man vis dar gyva. Aš ją labai dažnai sapnuoju po visų atsisveikinimų, išlydėjimų, ji mane aplanko sapnuose…

Su pažįstamais juokauju, kad mane vis mirusios sielos aplanko. Visada ją sapnuoju liūdną, be nuotaikos. Matyt, kad tai yra toks reiškinys, kai žmogus išeina netikėtai iš pasaulio, o siela blaškosi po pasaulį. Aš tokiais dalykais labai tikiu“, – svarstė Aidas.

Atlikėjas neslėpė ir to, kad mintys apie V. Katunskytę jį aplanko vos tik pabudus ryte ir prieš einant miegoti. Vyras buvo įpratęs nuolat bendrauti su Vitalija telefonu ir kartu rengti koncertus.

„Kai Vitaliją išlydėjau į paskutinę kelionę, tuomet jau kitą savaitgalį pradėjau koncertuoti. Buvo labai liūdna, nes esu įpratęs koncertuoti dviese, todėl viskas jau buvo kitaip. Labai myliu savo darbą, bet vienam yra sunkoka. Su netektimi nesusitaikysiu labai ilgai, nes ir feisbuke, ir koncertuose, ir gatvėje žmonės paklausia, kaip aš jaučiuosi. Galėtų to neklausti, nes būna tik dar sunkiau. Man ji buvo labai artimas žmogus. Gyvenime esu ir stiprus ir jautrus, todėl iš karto puolu verkti“, – atsidusdamas sakė Aidas.

Nepaisant to, kad V. Katunskytė jau atgulė amžinojo poilsio, A. Manikas vis dar mano, kad ji yra kažkur šalia.

„Vitalija turėjo nuostabias drauges, su kuriomis draugavo 40 metų. Tikri draugai nėra nuperkami ir nedaug kas tokius turi, o Vitalija turėjo tokias drauges, kurių galima pavydėti. Jos kartu gimdė vaikus, ėjo į balius. Pasikalbu su Vitalijos draugėmis ir sakome, kad net ir po mirties jaučiame, kad ji kažkur yra gyva. Aš ilgiuosi jos, bet atrodo, kad ji būtų kažkur išvažiavusi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė velionės bičiulis.

Tęsdamas pokalbį apie artimą ryšį su Vitalija, pašnekovas tikino, kad šie nuolat bendraudavo ir vienas kitam išsakydavo paslaptis.

„Mes kiekvieną dieną susiskambindavome. Tai darydavome vakarais ir kalbėdavome iki kokios 1 val. nakties apie viską. Ji buvo iš tų žmonių, kuri visuomet paskambindavo. Mokėdavo nuraminti kitus savo charizma, juoku. Ilgiuosi tų skambučių ir vis dar netikiu, kad ji man nebepaskambins.

Laidotuvių metu išgirdau jos dainą „Tu taip toli“, o ši daina užgrodavo iš mano telefono tada, kai ji skambindavo. Kai tik išgirdau šią dainą – apsiverkiau. Dabar negaliu tos dainos klausyti…“ – sakė A. Manikas.

Vyras teigė, kad ši netektis buvo iš tiesų netikėta, o prieš pat mirtį Vitalija ėmė skųstis dėl širdies problemų.

„Mes kalbėdavomės visokiomis temomis, apie sveikatą, pasidalindavome išgyvenimais. Ji papasakodavo, kokie neramumai šeimoje, o aš taip pat viską pasakodavau. Su ja galėjau apie viską pakalbėti ir pajuokauti. Vitalija man sakydavo, kad esu vienintelis iš kolegų, kuriuo galima pasitikėti.

Nemanau, kad aš esu labai geras žmogus. Gyvenime esu pridaręs visokių nuodėmių, klaidų, bet labai stengiuosi būti geresnis, bet ji mane laikė talentingu ir geru žmogumi. Ji labai mėgo mano dainas, džiaugėsi jomis. Laukė mano naujos dainos „Pabūkime dviese“, bet taip ir nesulaukė“, – kalbėjo dainininkas.

Pasak Aido, Vitalijai scena buvo tarsi ramybės oazė, kurioje ji pamiršta sunkumus ir pasineria į muziką.

„Manau, kad Vitalijai scena iki paskutinės minutės buvo ne tik visas gyvenimas – ten ji užsimiršdavo savo skausmus, sveikatos negalavimus. Paskutiniu metu jai labai skaudėjo stuburą, kojas, buvo sunku užlipti į sceną. Tie skausmai ėjo tik prastyn… Dėl širdies ji pradėjo skųstis tik likus gal porai savaičių iki mirties“, – prisiminė A. Manikas.

Tiesa, šlagerių karalienei gyvenime teko įveikti ne vieną sudėtingą etapą. Žiniasklaidoje mirgėjo antraštės apie sūnaus Dariaus padarytus nusikaltimus.

„Visą laiką žiniasklaida ar televizijos laidos skalpuodavo jos dukrą ar sūnų. Vitalija be galo mylėjo savo sūnų Darių ir dukrą Moniką. Man Vitalija yra pasakojus, kad jos sūnus Darius buvo be galo geras vaikas, gerai sutardavo su savo tėvu ir buvo draugiškas berniukas. Monika taip pat gerai sutarė su savo broliu, labai jiedu mylėjo vienas kitą. Vitalija sakė, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime nueina savo keliais“, – teigė jis.

Tęsdamas pokalbį apie Vitaliją ir jos atžalas, Aidas tvirtino, kad šie buvo artimi ir rūpinosi šeimos nariais.

„Tikrai žinau ir galiu drąsiai pasakyti, kad Darius ir Vitalija retkarčiais pabendraudavo. Ji pasakojo, kad sūnus radęs progą jai paskambindavo ir pasiteiraudavo, kaip jai sekasi. Vitalija jam visada palinkėdavo sėkmės, laimės, kad gyvenimas būtų geresnis ir sėkmingesnis nei buvo. Žiniasklaida taip pat mažai rašo ir apie Monikos santykius su Vitalija. Jos tikrai buvo itin artimos, padėdavo viena kitai“, – sakė Aidas.

Ypatingai artima Vitalija buvo su savo dukra Monika, kuri gyvenimą kuria Anglijoje.

„Monika su Vitalija buvo it seserys, geriausios draugės. Jos iki pat paskutinės minutės tokios buvo. Monika visuomet palaikydavo Vitaliją, atvažiuodavo, padėdavo. Ji yra labai šeimyniškas žmogus. Mes su Vitalija sakydavome, kad tik paskambini Monikai, o ji kažką gamina, šluoja namus, rūpinasi savo šeima“, – prisiminė vyras.

Aidas džiaugėsi, kad atsisveikinti su mama atvyko ir sūnus Darius.

„Labai susijaudinau, kai visi atsisveikinome su gerb. Vitalija ir tą pačią dieną jos laidotuvėse pasirodė sūnus Darius. Buvau labai sujaudintas. Darius buvo labai liūdnas. Paspaudėme vienas kitam rankas, pareiškėme užuojautą. Jis žinojo, kad buvau jo mamai artimas. Jis buvo šalia, o to ir būtų norėjusi Vitalija. Vitalija man yra sakius, kad jai nesvarbu jo padarytos klaidos, klystkeliai. Ji labai jį mylėjo, o ir jis ją mylėjo. Visada radęs laiko jai paskambindavo. Ji net pati pasigirdavo, kad paskambindavo sūnus“, – sakė gerai V. Katunskytę pažinojęs A. Manikas.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer