Sulaukęs vos 3 mėnesių Alantas patyrė širdelės transplantaciją. Tuomet jis tapo jauniausiu Baltijos šalių gyventoju, kuriam atlikta tokio tipo operacija. Dabar Alantas jau ketvirtokas ir iš pirmo žvilgsnio jis nė kiek nesiskiria nuo savo bendraamžių.
Alanto tėvai sūnui dar negimus sužinojo, kad berniukas turės širdies ydą. 34-ąją nėštumo savaitę Alantui buvo nustatytas 4 laipsnio vaisiaus širdies nepakankamumas.
Iškart po gimimo Alantui buvo atlikta širdies ydos korekcija, tačiau operacija nebuvo sėkminga. Berniuko širdis nepajėgė varinėti reikiamo kraujo kiekio po organizmą – širdies raumuo buvo nusilpęs, o vožtuvų laidumas per didelis, rašoma biuro pranešime spaudai.
Berniuko tėvai išgirdo, kad vienintelė viltis – širdies transplantacija. Be jos Alantas būtų galėjęs išgyventi tik iki vienerių metų.
Tačiau tėvai žinojo, kad tikimybė sulaukti donorinės širdies kūdikiui yra labai mažai. Širdies transplantacijai svarbi ne tik kraujo grupė, bet ir donoro ūgis, svoris. Kūdikiui sulaukti donorinės širdies labai sunku, nes tokio amžiaus donorų būna itin mažai.
Alantas – gudrus ir guvus berniukas
Dabar Alantui jau 10 metų. Jo mama Ingrida pasakoja, kad sūnus jau ketvirtokas, be galo mėgstantis matematiką ir biologiją, o kartais mamai net atrodo, kad būdamas tokio amžiaus šiomis temomis jis supranta kur kas daugiau nei kiti jo bendraamžiai.
„Jam sekasi beveik visi mokykliniai dalykai, jam patinka matematika, inžineriniai dalykai. Taip pat biologija – jis yra išsinagrinėjęs kardiovaskuliarinės sistemos ypatumus. Kartais atrodo, kad jis žino daugiau nei tokio amžiaus vaikas turėtų žinoti“, – šypsosi Alanto mama Ingrida.
Dėl persodintos širdelės Alantas turi vartoti imunosupresinius medikamentus, todėl Ingrida nusprendė, kad žiemos ir ligų sezono metu sūnui verčiau paprašyti namų mokymo programos.
„Dabar jam paskirtas namų mokymas, kad išvengtų virusų ir infekcijų mokykloje. Alantas vartoja imunosupresinius medikamentus, tad apsisaugoti visada geriau, be to, tokių vaikų Lietuvoje, kaip jis, daugiau neturime. Mokytoja pas mus ateina į namus arba jis pamokose dalyvauja nuotoliu būdu, bet testus rašo mokykloje“, – pasakoja Ingrida.
Nepaisant to, kad berniukui transplantuota širdis, jis aktyvus vaikas mėgstantis žaisti ir bėgioti lauke. Pasak Ingridos, Alantas fiziniu pajėgumu nė kiek nesiskiria nuo bendraamžių, tačiau tėvams vis tiek norisi jį daugiau pasaugoti.
Alanto mama šypsosi, kad sūnui niekada nereikėjo pasakoti, kad jam transplantuota širdelė, atrodo, lyg jis viską suprato savaime.
„Kai Alantas pradėjo kalbėti, jis tarsi savaime žinojo, kad gyvena su transplantuota širdimi. Jis niekada mūsų neklausė apie transplantaciją, bet jis puikiai žino, kada, kur ji buvo atlikta. Atrodo, kad jis tai tiesiog sąmoningai supranta“, – stebisi mama.
Transplantacijos vaikams – retos
Bet kuri artimojo netektis yra skaudi, tačiau nepilnamečio vaiko – ypatingai skaudi. 2020 metais buvo registruoti 3 efektyvūs donorai iki 18 metų, 2021 metais – 3 donorai, 2022 metais – 1 nepilnametis donoras.
Organų persodinimo operacijos laukiančių vaikų recipientų skaičius yra kelis kartus didesnis už atliekamų transplantacijų skaičių. 2020 metais Lietuvoje 1 vaikui buvo atlikta inksto transplantacija, taip pat dar 1 vaikui – širdies. 2021 metais 3 vaikams buvo atliktos inksto transplantacijos. 2022 metais vienam nepilnamečiui atlikta kepenų transplantacija.
Paaukotas donoro organas recipientui parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Vaikų organizmas dažnai geriau priima donoro organus. Šiuo metu Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia 20 vaikų, tačiau 15 iš jų dėl sveikatos būklės šiuo metu yra laikinai ne recipientai.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Gruodžio 31 d. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Išreikšti pritarimą organų donorystei galima užpildžius prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
