Infliacija lietuvius nuskriaudė kone labiausiai ne tik tarp Europos, bet ir dalies pasaulio valstybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad kainų augimas mūsų šalyje taip suvalgė algų augimą, kad sąraše atsidūrėme antri nuo galo.
Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje traukėsi kone 10 procentų.
Avalynę Šiauliuose taisantis Dainius, kaip ir kone visi verslai, pastaruoju metu didino kainas. Nuo pandemijos batų taisymas pabrango net dvigubai.
„Galėjai už 5 eurus, tai dabar vidutinis taisymas apie 10 eurų“, – teigia avalynės taisytojas Dainius.
Tačiau pastorėjusia pinigine Dainius pasidžiaugti negali.
„Taip nėra, nes ir mokesčiai padidėjo, ir viskas sukilo. Verslininkų godumas gal didesnis, ypač matosi maisto produktų kainose. Lietuviai perka, bet ką šluoja, nueini į prekybos centrą, matai, jeigu perka, jie kelia kainas dar daugiau“, – sako Dainius.
Įprastomis sąlygomis pirkti tautiečiai galėtų dar daugiau, nes pernai vidutinis atlyginimas teoriškai didėjo daugiau nei bet kada anksčiau – 13 procentų ir popieriuje pasiekė beveik 1800 eurų. Tačiau metinė infliacija kai kuriais mėnesiais viršijo ir 20 procentų, tad aritmetika paprasta.
Absoliuti dauguma praeivių nejaučia, kad gali nusipirkti ką nors daugiau:
„Tikrai ne, nes kainos kosminės.“
„Kiek pakėlė algas, tiek ir išleidžiame.“
„Vaistinėse vaistų kainos kyla, maistas kyla, viskas kyla. Nieko nesijaučia, su tokiu invalidumo pakėlimu nieko nesijaučia.“
Žmonių nuotaikas patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiai. O jie rodo, kad 2021–2022 metų antrais pusmečiais tarp trijų dešimčių organizacijai priklausančių valstybių Lietuva atsidūrė antra nuo galo. Realusis darbo užmokestis mūsų šalyje traukėsi kone 10 procentų, mažiau tik už Čekiją.
„Lietuva atsidūrė 2020 m. pradžios lygyje. Realios pajamos smuko ir nusileido iki maždaug priešpandeminio lygio. Blogesnis dalykas – kad viskas, ką laikėte piniginiais ekvivalentais, prarado vertę“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
Ekonomistas A. Bartkus įsitikinęs, kad infliacija nebūtų tiek sukilusi, jei ne dramatiški valdžios pareiškimai.
„Aš labai gerai atsimenu praėjusius metus, kai buvo pasakyta, kad elektra kainuos 63,5 ct/kWh“, – prisimena ekonomistas.
Tačiau rekordinės kainos biržoje neužsilaikė.
„Prognozės, kurios buvo paleistos, jos visiškai į pievas nuvažiavo. Niekas nesirealizavo, nesirealizavo tos katastrofos, pranašystės, kad be vėjo ir be saulės mes būsime mirę. Bet dėl to verslas pasirinko saugų variantą, kėlė kainas, o toliau – kaip jau norite“,– teigia A. Bartkus.
„Verslas reagavo ne vien kainų kėlimu, verslas buvo priverstas priimti ir kitus sprendimus, kalbant apie darbuotojų atlygio didinimą. Kai įvyksta post factum, galima vertinti ekspertiškai, kas suklydo, kas nesuklydo“, – tikina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Lenkų pajamos susitraukė ženkliai mažiau, tik dviem procentais. Ekonomistai iki šiol svarsto, ar būtų apsimokėję sekti kaimynų pavyzdžiu ir mažinti akcizus bei pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui.
„Dalis tų sprendimų, pavyzdžiui, akcizų ar PVM tam tikrų prekių buvo atstatytas. Ir ką mes turime – infliacija Lenkijoje dabar yra didesnė nei Lietuvoje“, – pabrėžia ekonomistas Tadas Povilauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė remiasi kitais tos pačios organizacijos skaičiais apie pajamų susitraukimą.
„Yra ženkliai mažesnis, yra valstybių, kurios turi 15 proc., o mūsų nesiekia 5 proc., tai tas pokytis yra įvykęs“,– tvirtina M. Lingė.
Tačiau ši statistika lygina šių ir praėjusių metų pirmus ketvirčius, o pernai metų pradžioje infliacija dar toli gražu nebuvo pasiekusi aukštumų. Visgi juodžiausios dienos jau praeityje.
„Šiemet vidutinė metinė infliacija bus apie 9 proc., vidutinis darbo užmokestis augs apie 10,7 proc. Tas realus padidėjimas yra iki 2 proc. Šiais metais, neabejoju, būsime penketuke pagal realaus darbo užmokesčio atsigavimą“, – tikina T. Povilauskas.
Nepaisant pajamų praradimo, lietuvių vartojimo tempai pernai itin smarkiai nesumažėjo.
