Pirmadienį, 10 val., į kiekvieną telefoną turėjo ateiti saugos pranešimas apie Lietuvoje vykdomas civilinės saugos pratybas. Tačiau tūkstančiai gyventojų, kurie naudojasi skirtingų operatorių paslaugomis ir skirtingais telefonais, tokių pranešimų negavo.
Jeigu tai būtų pranešimas apie tikrą grėsmę, pavyzdžiui, prasidėjusį karą ar atominės elektrinės Baltarusijoje sprogimą, daugelis rizikuotų savo sveikata ar gyvybe.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos to nesureikšmina ir džiaugiasi, ką per pratybas pavyko išsiaiškinti.
Vis dėlto PAGD net nežino, kiek gyventojų pranešimus gavo.
Daug žmonių pranešimų negavo
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša: „Atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kurio metu yra įjungiamos sirenos“, – toks pranešimas su prašymu laikytis rimties pirmadienio rytą turėjo pasiekti visus telefonus Lietuvoje.
Tačiau, panašu, kad tūkstančiai gyventojų jų negavo – apie tai portalą tv3.lt informavo daugelis skaitytojų, be to, nemažai diskusijų apie tai buvo ir socialiniuose tinkluose.
Sprendžiant iš diskusijų, saugos pranešimų negavo ir tie, kurie iki šiol paprastai juos gaudavo.
Apie tai skundėsi visų skirtingų operatorių klientai, naudojantys skirtingus telefonus – tiek su operacine sistema „Android“ (telefonai „Samsung“ ir kt.), tiek „iOS“ („iPhone“).
„10 val. buvo patikrintos gyventojų perspėjimo sistemos, girdėjome sirenas. Kiekvienas žmogus į savo telefoną turėjo gauti trumpąjį pranešimą. Ne visi gavo, aiškinsimės, ar tai yra susiję su tam tikrais operatoriais“, – pirmadienį komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vis dėlto jos vadovaujamai ministerijai pavaldus PAGD paneigė, kad tai susiję su ryšio operatoriais.
Netinkamai atnaujino įrangą
PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas pripažino, kad šįkart nemažai gyventojų negavo pranešimų dėl netinkamo sistemų atnaujinimo.
„Tos priežastys dar nustatinėjamos, bet preliminariai žinoma, kad dėl techninės priežiūros, sakykime, metu padarytų netinkamų nustatymų į vieną iš tinklų neišsisiuntė pranešimai. Tą ir nustatėme patikrinimo metu ir ši klaida – jau pašalinta“, – komentavo E. Trunovas.
Anot jo, neturima informacijos, kad pranešimų negavo ir kitų operatorių klientai. Esą, jeigu pasitvirtintų, kad pranešimų negavo ir kitų operatorių klientai, tokia informacija bus tikrinama.
„Bent jau iš mūsų pusės įranga rodė, kad į kitus du tinklus visiškas pranešimų išsiuntimas įvyko. Kaip tikriausiai žinote, siunčiame į tris ryšio tinklus ir į vieną tinklą nepavyko išsiųsti“, – aiškino PAGD atstovas.
Jis pripažino, kad bent PAGD yra atsakinga dėl to, kad pranešimų negavo daugelis gyventojų. Tad operatorių šiuo atveju nereikėtų kaltinti.
Tas dalykas iš karto yra pastebimas ir tas (trikdžių) pašalinimas ilgai netrunka. Buvome ir esame pasirengę, jeigu tektų pakartoti tą siuntimą už gana trumpo laiko. Čia kažkokio kritinio momento gal ir nebuvo. Bet iš tikrųjų gerai, kad nustatėme tą trūkumą patikrinimo metu“, – kalbėjo E. Trunovas.
Anot jo, PAGD įranga fiksuoja, kiek pranešimų gyventojams išsiunčiama, tačiau nerodo, kokia dalis gyventojų faktiškai gauna pranešimus. Tai aiškinamasi atliekant sociologines apklausas.
Operatorius padėjo aptikti problemą
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė tikino, kad jos atstovaujama įmonė nėra kalta dėl to, jog klientai negavo saugos pranešimų.
„Klaida – ne „Tele2“ pusėje. Mūsų sistemose trikdžių nėra. Padėjome tarnyboms aptikti sutrikimus jų sistemose“, – informavo A. Buitkutė.
Anot jos, gali būti, kad kai kurie negavo ir dėl to, kad nėra įjungę šios paslaugos nustatymuose.
„Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė aiškino, kad įspėjamieji pranešimai, kitaip nei SMS žinutės, siunčiami ne įprastu ryšiu, bet per visai kitą „Cell Broadcast“ sistemą:
„Ši technologija leidžia žinutes daugybei žmonių siųsti vienu metu kitokiu ryšiu nei įprasti pranešimai. Žinutės siunčiamos viena kryptimi (siunčiama, ne gaunama), taip taupomi mobiliojo tinklo resursai, jis yra neapkraunamas, tad žmonės įspėjami greitai, o žinutės užstrigimo dėl tinklo apkrovimo rizika – mažesnė.“
Pasak „Bitės“ atstovo, tokias žinutes siunčia ne ryšio tiekėjas, bet valstybės tarnybos.
„Įspėjamųjų pavojaus žinučių gali negauti žmonės, turintys išties senus telefonus ar net mygtukinius įrenginius. Dėl pačių žmonių saugumo kviečiame įrenginius atsinaujinti.
Taip pat kviečiame visuomet pasirūpinti savo artimaisiais. Net jei ir gavote svarbų institucijų pranešimą, pradėkite pokalbį šeimoje, artimiausioje aplinkoje su bičiuliais ir artimaisiais“, – ragino M. Ropė.
„Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis informavo, kad jo atstovaujamo operatoriaus tinkle nepastebėta pranešimų praeinamumo problemų.
Tačiau, anot atstovo, kai kurie klientai jų galėjo negauti dėl telefonų nustatymų. Taip pat kai kuriais kitais išskirtiniai atvejais – pvz., jeigu siunčiant pranešimą buvo tokioje zonoje tarp dviejų ryšio bazinių stočių.
Vis dėlto, pasak „Telia“ atstovo, per pastaruosius kelerius metus padaryta didelė pažanga siunčiant saugos pranešimus ir absoliuti dauguma gyventojų juos esą gauna.
Kaip nustatyti telefoną, kad saugos pranešimus gautumėte, skelbiama specialioje interneto svetainėje www.lt72.lt .
