Į antrą vietą prezidentiniuose reitinguose pasroviui įplaukusiam Ignui Vėgėlei politiniai vandenys drumsčiasi. Naujausia apklausa rodo, kad politikos naujoko populiarumas pasmuko, jį vėl lenkia premjerė Šimonytė. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – Vėgėlė laimę bando kapstydamasis praeityje, tačiau žmones kamuoja jau kitos problemos nei skiepai ir kaukės.
Ne ką mažiau klaustukų ir dėl pačios Šimonytės. Politologai abejoja, ar į partiją įstojusi premjerė vėl mestų iššūkį Gitanui Nausėdai. O politikos užkulisiai vis garsiau kalba, kad Gabrielius Landsbergis galbūt taikosi į eurokomisarus. Tik kliūtis tam ir vėl slypi Daukanto aikštės rūmuose.
Igno Vėgėlės ir Sveikatos ekspertų institutu pasivadinusių veikėjų užmojis ieškoti kaltų dėl pandemijos ir karantino politinių vaisių gali ir neduoti.
„Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad iki šiol augę buvusio Advokatų tarybos pirmininko reitingai ėmė leistis. Per mėnesį jie pasmuko beveik dviem procentais. Nors pokytis nežymus, pasak politologų ir apžvalgininkų, šį tą signalizuoja.
„Jis ima klausimus, kurie susiję su praėjusiais įvykiais, netgi organizuoja apklausas, kurios vertos labai daug kritikos kaip manipuliatyvios. Rinkėjai kažko nori ir apie ateitį“, – teigia politologė Rima Urbonaitė.
„Ponas Vėgėlė kaip užsikirtusi plokštelė kartoja tas pačias temas: pandemija, skiepijimas, karantinas. Jau nebeįdomu kapstytis po tas temas“, – sako apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Pasak politologės Rimos Urbonaitės, jei Vėgėlė nesugalvos kitų rinkėjus dominančių temų, gali būti, kad jo reitingas jau pasiekė lubas.
„Šiai dienai jis turi momentinį rezultatą, nes tiesiog susitelkė ties juo ir tomis problemomis, apie kurias jis kalbėjo“, – tvirtina politologas Lauras Bielinis.
Ką apie Vėgėlę mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Abejoju. Apskritai nelabai matau autoritetų Lietuvoj kol kas.“
„Nieko apie jį nežinau, labai atsiprašau. Nieko man nesako šita pavardė. O dabartinis prezidentas minkštokas.“
„Gal likčiau prie Nausėdos.“
„Aš balsuočiau už Ingridą Šimonytę. – Kodėl? – Man ji pasirodė ryžtinga.“
Tačiau ne ką mažiau klaustukų ir dėl antroje reitingų vietoje esančios premjerės Šimonytės. Apie konservatorių rezultatų lubas politologai kalbėjo jau po praėjusių prezidento rinkimų.
Tada Šimonytė pralaimėjo Gitanui Nausėdai ir liko antra. Konservatoriai anuomet dar nebuvo paėmę valstybės vairo į rankas, tad įsitvirtino nuomonė, esą dar labiau nei tada dešinieji rinkėjų mobilizuoti nesugebėtų. O po to sekė pandemija, priešprieša su Kinija, viena didžiausių Europoje infliacija. Taigi, rinkėjų meilės Šimonytei tikrai nepadaugėjo.
„Nežinau, kas turi nutikti, kad Ingrida Šimonytė sugalvotų lipti į tą pačią upę dar kartą dėl labai paprastos priežasties – jos situacija šiuo metu yra blogesnė nei buvo 2019 m. prieš prezidento rinkimus“, – kalba R. Urbonaitė.
„Jinai nesiveržia į tą postą, o kai žmogus nesiveržia, labai sunku tikėtis gero rezultato“, – sako T. Ignatavičius.
Jei Šimonytė į prezidentus nekandidatuotų, kito rimto kandidato ar kandidatės konservatoriai ir liberalai kol kas neturi. Išskyrus kartais minimą Seimo pirmininkę Čmilytę-Nielsen.
„Jie nelabai dėl to rūpinasi. Jie labiau rūpinasi dėl partijų išviešinimo ir savo galimybių laimėti Seimo rinkimuose ir netgi savivaldos rinkimai jiems yra aktualesni“, – teigia L. Bielinis.
Kol kas savo planų dėl antros kadencijos neatskleidė ir dabartinis šalies vadovas. Visgi abejonių dėl jo siekių mažai. O rimtesnio pasipriešinimo jam bent kol kas nematyti.
„Tiesiog jis taps kandidatu, kuris bus vertinamas kaip mažiausia blogybė. Nes jo reitingai irgi nėra stulbinantys“, – kalba R. urbonaitė.
Beje, politikos kuluaruose netyla kalbos apie Gabrieliaus Landsbergio karjeros galimybes. Į partijos pirmininkus jis nebekandidatuos, galbūt dirvą tam ruošia pati Šimonytė, galiausiai įstojusi į konservatorių partiją. Tačiau Landsbergis kadencijos pabaigoje esą gali taikytis į geidžiamą postą Briuselyje – tapti eurokomisaru su 20-ties tūkstančių aurų mėnesine alga.
„Kaip jis bendrauja su užsienio žiniasklaida, kaip jis atsigauna išvykęs už Lietuvos ribų, bendraudamas su užsienio politikais, toks noras matyti. Bet jis priklausys nuo prezidento Gitano Nausėdos“, – tvirtina T. Ignatavičius.
Valdančiųjų siūlomą kandidatą į eurokomisarus turi palaiminti prezidentas. Prasidėjus procedūroms, Nausėda dar nebus baigęs kadencijos, o, prisimenant visas valdančiųjų ir prezidentūros rietenas, tikimybė tokiam palankiam Nausėdos gestui nėra didelė.
