Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Tiesa, mūsų politikai ir ekspertai neskuba dėl to panikuoti, sako, kad iš pačių amerikiečių tokių signalų negirdėti. Vis tik jie pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas mūsų šalyje, nors ir simbolinis, bet itin svarbus.
Su D. Trumpo sugrįžimu į Baltuosius rūmus, kyla klausimas, ar Lietuva ir Amerika vis dar draugės, partnerės ir sąjungininkės? Štai „Financial Times“ rašo, kad Trumpui svarstant dalį karių atitraukti iš Europos, jie gali būti išvesti ir iš Baltijos šalių.
„Lietuvoje šiuo metu dislokuotas Jungtinių Valstijų karių batalionas su sunkiąja technika. Daugiau nei pusė tūkstančio karių. Amerikiečiai mūsų šalyje be pertraukų rotuojami nuo 2019-ųjų – sprendimas dėl amerikiečių mūsų šalyje priimtas prezidentaujant tam pačiam Donaldui Trumpui“, – sako premjeras Gintautas Paluckas.
„Kad ir simbolinis skaičius buvimo mūsų teritorijoje, jis šalia to, ką dar NATO čia sukūrusi yra su priešakinio dislokavimo pajėgomis, aišku, sukuria papildomas saugumo garantijas. Tai jų būtų mažiau“, – komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Putinas jau ir anksčiau yra reikalavęs, kad NATO atsitrauktų nuo Rusijos ir grįžtu prie 1997 metų sienų, kai NATO nepriklausė nei Baltijos šalys, nei Lenkija.
JAV kariai Europoje yra nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šaltojo karo laikais jų mūsų žemyne buvo šimtai tūkstančių.
„Aš tikiu, kad gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas iš tikrųjų peržiūrės bendrą Jungtinių Valstijų karių buvimo visą strategiją, doktriną, tą daro kiekvienas naujas gynybos sekretorius. Bet išjudinti netgi iš tos Europos, kurioje belikę tik 100 tūkstančių yra ir finansinis iššūkis, ir logistinis iššūkis“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Šios kalbos – tik gandai?
Tiesa, kalbos apie galimą JAV karių išvedimą iš Baltijos šalių kol kas yra tik neaiškūs gandai. Tai užsienio žiniasklaidai paminėjo neįvardyti Europos pareigūnai, tačiau mūsų politikai sako, kad jokių signalų iš pačių amerikiečių kol kas negirdi.
„Aš manau, kad žmonės, kurie klausė J. D. Vance kalbos, galbūt iš tikro, tuo metu pagauti tokio momento, galėjo tokius dalykus kažkoks europietis pasakyti, bet vėlgi, tie žodžiai, nemanau, kad verti rimtų svarstymų“, – mano G. Jeglinskas.
„Labai daug matyčiau galimybių pasidarbuoti Rusijos propagandai. Ir galima papilti žibalo. Labai daug tokių neteisingų žinučių dabar sklando, koks procentas yra sunku pasakyti, taip, kad tuo galima žaisti tame visame lauke, galima kelti paniką, visokias abejones“, – teigia L. Linkevičius.
Mūsų politikai puoselėja viltis, kad Trumpas gali nuspręsti padidinti karių buvimą tose šalyse, kurios didesniais procentais finansuoja savo gynybą. Todėl papildomų karių tikisi ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, su kuria Trumpo administracijos santykiai puikūs.
Kovo pradžioje į Vašingtoną skrenda tiek mūsų parlamentarų delegacija, tiek ir krašto apsaugos ministrė. Jie patys sako, kad vienas iš tikslų – užsitikrinti amerikiečių paramą ir karinį buvimą mūsų šalyje.
