Lietuvos areštinėse kurioziška situacija – verkiant trūksta vietų. Tad už nusikaltimus parų gavę nuteistieji bausmės atlikimą planuoja tartum atostogas.
Vieni nuteistieji pyksta, kad tenka laukti kelis mėnesius, kiti džiaugiasi, nes gali atšvęsti visas šventes ir tada keliauti į kamerą. Įkalinimo įstaigų atstovai tvirtina – tokia situacija susiklostė dėl buvusios pandemijos, o ir vietų areštinėse itin stinga.
Į areštinę lyg atostogų į populiarų viešbutį, kada nori nepateksi – vietą reikia rezervuoti iš anksto, tik vaizdo pro grotas nepasirinksi. Tokia kuriozinė situacija Lietuvos pataisos įstaigose, kur nuteistieji atlieka trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes.
Už vagystę parų gavęs Robertas, kad patektų į Kauno tardymo izoliatorių ir atliktų bausmę, laukė ilgus mėnesius.
„Man paskyrė 30 parų, laukiau pusę metų, kol ateis eilė. Nėra vietų, visi nori kuo greičiau atbūti savo bausmę“, – sako nuteistasis Robertas.
Jis atvirauja, kad nors prašėsi net kelis kartus, vis nesėkmingai. O kai galiausiai jau susitarė, pats nenuvyko, nes neturėjo pinigų, tad teko policijai vyrą surasti ir atvežti.
„Gavau laišką ir man buvo paskirta jau, buvo numeris duotas, paskambinau, pasiteiravau, sako – nėra vietų, laukit, kol atsiras vieta. Kitą kartą paskambinau, vėl nėra vietų – laukti, tai laukiau, laukiau, kol atvažiavo pareigūnai ir patys pasiėmė“, – pasakoja Robertas.
Pasak Kauno tardymo izoliatoriaus atstovų, eilės į kameras nusidriekė pastaraisiais metais. Kalta pandemija.
„Pandemijos metu mes turėjom ilgą laiką pareigą areštantų nepriimti, o paskui juos kamerose laikyti po vieną, izoliuoti, karantinuoti, turėjom daug problemų ir įvairių rekomendacijų, kaip elgtis kovido metu“, – aiškina Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis.
Be to, įstaigos ne guminės – Kaune areštantams vos 70 vietų. O uždarius Lukiškių kalėjimą, ir visi Vilniaus krašto nusikaltėliai, gavę parų, keliauja į Kauną. Tad pareigūnai nuteistiesiems išties siunčia laiškus ir derina bausmės atlikimo grafikus.
„Raliai mes savo informaciniu pranešimu areštantui jį informuojam apie vietą, laiką, atvykimo sąlygas ir tvarką, čia nieko blogo nėra, teisės aktai tai mums leidžia susitarti, realiai mes ir palengvinam, einam į tą lankstumą“, – tikina N. Stapušaitis.
Nors tokie susitarimai atrodo keistokai, specialistai sako stebėtis tuo nereikėtų – tokia praktika galioja ir užsienyje. Mat arešto bausmę gauna ne žiaurūs nusikaltėliai.
„Padeda dirbančiam žmogui susiderinti darbe reikalus, atostogas, šeimynines aplinkybes ir tai padidina tikimybę, kad dėl šio trumpalaikio bausmės atlikimo žmogus nepraras darbo, o šeima pragyvenimo šaltinio. Tai negalim sakyti, kad tas susitarimas yra blogas ar ydingas“, – tvirtina Kalėjimų departamento specialistė Vaida Mikalkevičiūtė-Matuzienė.
Lino vardu prisistatantis nutiestasis pasakoja, kad bausmei atlikti ir pasirinko sau patogiausią laiką. Jam pasisekė – laukti neteko.
„Aš norėjau šį mėnesį atvykt ir šį mėnesį atvykau, ilgo laukimo nebuvo. Kaip pasakojo žmonės, kad labai ilgai reikia laukt ir 3 mėnesius, ir pusę metų, ne ne ne. Aš prašiau šį mėnesį papult ir išeit ant žmonos gimtadienio – papuoliau“, – kalba nuteistasis Linas.
Į Kauno tardymo izoliatorių dabar eilė maždaug mėnuo, laukia apie 40 nuteistųjų. Tiesa, jei koks be eilės atvažiuoja – stengiasi atgal namo jau jo nesiųsti. Suranda laisvą gultą. Kalėjimų departamento duomenimis, sudėtingiausia situacija Kaune ir Šiauliuose.
„Šitos įstaigos atlieka daug funkcijų, čia ir laisvės atėmimo bausmę atlieka, laikomi ir suimtieji, ir arešto bausmė, ir visi laikomi kamerose, kurių reikia ir kitų kategorijų asmenims“, – teigia V. Mikalkevičiūtė-Matuzienė.
Šiemet Lietuvoje teismai arešto bausmę – nuo 30 iki 90 parų skyrė 1300 nuteistųjų, o vietų 4 pataisos įstaigose – Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje yra apie 240. Didžiausia problema vyrams, moterims pataisos namuose Panevėžyje vietų visada yra.
