Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.
Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.
„Gyventojai vyksta dirbti į užsieny su mintimi, kad užsidirbs pinigų šildymo sąskaitoms ir kitoms išlaidoms apmokėti. Kaip bebūtų, Lietuvoje infliacija viena didžiausių Europoje. O mes siūlome darbus Olandijoje ar Vokietijoje, kur infliacija yra mažesnė.
Pas mus darbo ieškoti ateina žmonės, kurie Lietuvoje buvo atleisti dėl etatų mažinimo. Įmonės nebeišgali apmokėti sąskaitų, todėl optimizuoja veiklą, atsisako dalies darbuotojų“, – pasakojo Žilvinas.
Įdarbinimo įmonės „Darbaisvetur.lt“ vadovė Gintarė Juškaitė pasakojo, kad visą laiką pasibaigus vasarai, rugsėjo mėnesį daugėjo darbo ieškančių žmonių.
„Tad šiuo metu tikrai sulaukiame daugiau norinčių darbintis žmonių. Tačiau kol kas to nesiejame su sunkmečiu.
Žmonės ieško įvairių darbų, tiek paprastų darbų logistikos srityje, sandėliuose, tiek reikalaujančių tam tikros kvalifikacijos. Pavyzdžiui, įmonės ieško statybininkų, mechanikų ir t.t. Žmonės dažniausiai nori vykti dirbti į Skandinavijos šalis, nes ten didesnis uždarbis. Taip pat jau keletą metų populiari kryptis – Olandija, ten atlyginimai irgi didesni nei Lietuvoje. Be to, ši šalis yra gana arti“, – pasakojo įmonės vadovė.
Pasak jos, Skandinavijoje žmonės gali uždirbti nuo 2,5 tūkst. eurų į rankas, o Olandijoje – 1400–1800 eurų atskaičiavus mokesčius ir apgyvendinimo išlaidas. Tačiau didesnę kvalifikaciją turintys darbuotojai uždirba virš 2 tūkst. eurų.
Uždirba apie 2 tūkst. eurų
Anot vadybininko Žilvino, daugiausiai žmonių vyksta dirbti į Olandiją, Vokietiją, taip pat žmonės iš naujo atranda Jungtinę Karalystę.
„Gyventojai dažniausiai renkasi darbus, kur nereikalaujama specifinio išsilavinimo ar patirties. Dažniausiai žmonės dirba logistikos centruose, sandėliuose. Ten patirties nereikia. Atvažiavęs žmogus apmokomas ir gali dirbti pakuotoju, prekių surinkėju.
O darbo užmokestis priklauso ir nuo užsienio kalbos mokėjimo. Tokiu atveju alga siekia 12–13 eurų už valandą, nemokantiems kalbos atlyginimai svyruoja 11–12 eurų už valandą. Per mėnesį galima uždirbti apie 2 tūkst. eurų“, – skaičiavo įmonės vadybininkas.
Anot jo, už atvykimą darbdaviai darbuotojams nemoka.
„Žmogus pats turi susimokėti už kelionę. Kai kuriais atvejais, jeigu jaučiamas darbuotojų trūkumas, tada darbdaviai kompensuoja dalį atvykimo išlaidų. Tačiau darbuotojas turi išdirbti minimalų sutartą laikotarpį. Kitu atveju darbdaviai gali sulaukti piktnaudžiavimo – žmonės tokiu būdu tiesiog gali nemokamai atvykti į užsienį, bet ten nedirbti.
Paprastai žmonės vyksta dirbti į užsienį nuo kelių mėnesių iki metų. Dažniausiai jie nori vykti dirbti kuo ilgiau, nes algos ten didesnės, o pragyvenimo kaštai mažesni nei Lietuvoje“, – teigė įmonės atstovas.
Jo teigimu, darbų pasiūla didelė, todėl beveik visi norintys dirbti ir yra įdarbinami.
„Į kiekvieną kandidatą žiūrime individualiai ir stengiamės pasiūlyti tinkamą darbą. Galime įdarbinti žmones tiek mokančių anglų kalbą, tiek jos nemokančius. Patirtis irgi ne visose srityse reikalinga“, – komentavo įmonės atstovas.
Vieni atvyksta mėnesiams, kiti – visam laikui
G. Juškaitė irgi teigė, kad už atvykimą į tam tikrą užsienio šalį darbuotojai moka patys.
„Darbdaviai šių išlaidų nekompensuoja. Kartais įmonės apmoka atvykimą kvalifikuotiems darbuotojams. Įmonės arba pačios nuperka bilietus, arba kompensuoja išlaidas darbuotojui jau atvykus. Tačiau tokie atvejai gana reti.
Taip pat norintiems įsidarbinti reikia dalyvauti atrankose. Kvalifikuoto darbo pozicijoms reikalaujama turėti patirties. O pagrindinis kriterijus yra anglų kalbos mokėjimas. Pačios užsienio įmonės tiesiogiai skambina kandidatams, su jais kalbasi. Todėl jeigu žmogus nemoka kalbos jam įsidarbinti gali ir nepavykti“, – sakė įmonės vadovė.
Anot jos, žmonės vyksta dirbti į užsienį įvairiam laikui.
„Vasarą daugiausiai sulaukiame studentų, kurie vyksta dirbti 2–3 mėnesiams. Kiti žmonės vyksta su mintimi, kad į Lietuvą nebegrįš, užsienyje gyvens ir dirbs. Kiti išvažiuoja dirbti keliems mėnesiams. Kai kurie žmonės turi konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, išvyksta užsidirbti automobiliui ar vestuvėms. Tokie žmonės užsidirbę tam tikrą sumą grįžta į Lietuvą.
Šiuo metu darbdaviams daugiausiai trūksta darbuotojų sveikatos srityje – farmacininkų, slaugių“, – vardijo G. Juškaitė.
Bankrotų du kartus daugiau
Šiemet Užimtumo tarnyba gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų). Tai – 16 pranešimų daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
Darbdaviai informavo apie įspėtus dėl atleidimo per 4,4 tūkst. darbuotojų – beveik dvigubai daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Per 80 pranešimų buvo gauta pandemijos laikotarpiu 2020 metais, tačiau tada šis skaičius buvo mažesnis.
„Darbo rinkoje – paradoksali situacija. Rugpjūtį kone 30 proc. padidėjo darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų platformoje net 36 tūkst. pasiūlymų. Tuo pačiu regime didesnį atleidžiamų darbuotojų skaičių.
Jei ekonominė situacija dėl energetinių išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie numatomus atleisti darbuotojus skaičius gali augti. Visgi tai labiau gali paliesti mažesnes įmones, kurių finansinės atsargos nėra pakankamos atlaikyti tokius rinkos išbandymus“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šiais metais daugiausiai grupės darbuotojų atleidimų gauta iš apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių.
Pagal įmonių pateiktus pranešimus, didžiausi šių metų grupės darbuotojų atleidimai numatomi įmonėse „LTG Cargo” (1207), „Lietuvos paštas” (592 – tai pirminis planuotas atleisti darbuotojų skaičius, įmonė kas mėnesį tikslina skaičių), „LTG Infra“ (469), „Kaišiadorių paukštynas“ (395), „Lietuvos geležinkeliai” (274), „Birių krovinių terminalas“ (136).
Pasak G. Darulio, pirmąjį pusmetį pagrindinė darbuotojų atleidimo priežastis buvo susijusi su geopolitine padėtimi ir sankcijomis, o dabar jau atsiranda pavienių pranešimų, kuriuose nurodomas įmonės veiklos stabdymas dėl energijos kainų ir kai kurias įmones gali paliesti abu faktoriai.
Dažniausiai pranešimuose nurodoma grupės darbuotojų atleidimo priežastis – darbo organizavimo pakeitimai, neretai informuojama, jog dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančių veiklos mastų dalies darbuotojų atliekamos funkcijos tampa perteklinės. Taip pat pateikiamos ir kitos priežastys – bankrotas, juridinio asmens likvidavimas, reorganizacija ar restruktūrizacija.
