Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Galbūt tie žmonės nesusiduria su vargais ir sunkumais ir nelabai pajaučia paprasto žmogaus ritmą. Ar gali būti, kad elitas, „švogeriai“ nežino problemų, jeigu žinotų, jos būtų sprendžiamos?
J. Sejonienė: Dalis iš jų nežino, o ta dalis, kuri žino, apsimeta, kad nežino ir naudojasi savo padėtimi, daro spaudimą tarybos nariams, merams, įstaigų vadovams. Kai gyveni rajone ir turi galvoti apie savo karjerą, kad pasibaigs kadencija ir vėl bus rengiamas konkursas, taip, pagrindo yra.
Ponia Gerliakiene, jūsų nuomone, ar įstaigų vadovai ir medikai turi taikytis prie politinių pokyčių?
A. Gerliakienė: Labiausiai įstaigų vadovai turi taikytis prie finansavimo. Jeigu bus lūkesčių neatitikimas dėl jų elgesio, tai finansavimas gali būti keičiamas, į tai žiūrima labai laisvai ir nebūtinai pagal sutartį. Nesutikčiau su Jurgita dėl to, kad medikas, nesutikęs aptarnauti besiveržiančio ir savo teises įrodinėjančio paciento, turi kreiptis į įstaigos administraciją, nes dažnai administracija ir atveda vipinius pacientus. Turėtų būti kita struktūra, ar STT, ar kažkas panašaus, kur medikas galėtų kreiptis anonimiškai ir būtų apsaugotas kaip liudininkas, tada gal kažkas ir pajudės. Vadovai, administracija yra susiję su savivaldybėmis, Sveikatos ministerija, Ligonių kasomis.
<…> Ligoninių vadovai dažnai elgiasi kaip kunigaikščiai, nes čia jų teritorija ir jų baudžiauninkai. Aš labai sveikinu medikus, kurie pradeda drąsiau kalbėti, prisiima atsakomybę ir ieško kitų darbo sąlygų ir kitų darbo vietų. Jie yra tokie patys žmonės kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, kurie yra verti gerų darbo sąlygų, gero atlyginimo, kurie nebenori dirbti nežinodami, kas jų laukia ateityje ir būti nuolat mobinami.
Jūsų nuomone, kur mes su dabartinėmis sąlygomis žengiame. Kalbama apie tai, kad tai yra nemokamos medicinos pabaiga ir viskas pereis į privatų sektorių, gal mums teks vykti gydytis į užsienį, nes neužtenka medikų, koks tas juodžiausias scenarijus?
A. Gerliakienė: Juodžiausias scenarijus, žvelgiant į mūsų demografinę padėtį ir galimybes po 20 metų surinkti biudžetą, yra labai liūdnas. 2027 m. baigsis dotacijos iš Europos Sąjungos ir tai bus gana stiprus spyris. Reikės ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių sveikatos sistemai. <…> Turės būti priimami radikalūs politiniai sprendimai. Partijos nebenorės laimėti rinkimų, nes tai, kas jų laukia, tai tikrai ne pati šviesiausia ateitis, kuo toliau, tuo bus liūdniau.
