Profsąjungos prašo minimalią algą didinti iki 871 euro, tačiau darbdaviai sako, kad ją reikėtų didinti ne daugiau 800-tų eurų. Vyriausybė siūlo kompromisą – algą pakleti iki 840 eurų. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kalbėdama apie MMA didinimą, sako, kad, jei nuo Naujųjų bus priimtas Vyriausybės siūlymas algą kelti iki 840 eurų, žmonės vis tiek gyvens šalia skurdo ribos, nes MMA į rankas augs iki 635 eurų, o prognozuojama santykinė skurdo riba 2023-iaisiais sieks 625 eurus.
Apie tai V. Blinkevičiūtė kalbėjo laidoje „Dėmesio centre“.
„Pirmiausia pasižiūrėkime, koks yra minimalios algos tikslas. Ją turi visos 27 šalys, o tokios algos paskirtis yra ta, kad dirbantis žmogus negyventų visiškame skurde. Net negaliu sakyti žodžių „oriai gyventi“, nes oriai gyventi žmogus negali iš minimalios algos. Todėl, kai mes suvokiame paskirtį MMA, jos didinimas yra neišvengiamas ir būtinas. Tą daro visos valstybės, kad kaip tik paremtų šiuo sudėtingu laikotarpiu tuos, kurie uždirba mažai ir negali išgyventi.
Minimali alga Lietuvoje dabar 730 eurų „ant popieriaus“, atskaičius mokesčius – 550 eurų. Žmogus praktiškai gyvena ties santykinio skurdo riba. Jei kitais metais MMA bus padidinta iki 840 eurų, kaip siūlo Vyriausybė, tai reikia turėti omenyje, kad kitais metais prognozuojama, jog santykinė skurdo riba bus 625 eurai, o minimali alga, atskaičius mokesčius, bus 635 eurai.
Sakykime, kad žmogus į visišką skurdą nekris, bet, pavyzdžiui, paskaičiuokime, kiek gausis pajamų kiekvienam žmogui šeimoje, kur auga du vaikai ir abu tėvai gauna minimalią algą. O tas regionuose yra labai dažnai. Todėl sutikite, kad be valstybės paramos šeimai išgyventi praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Daugelį metų socialdemokratai siūlo mažesnį PVM maisto produktams, tačiau ar šiuo sunkiu laikotarpiu yra geras laikas mažinti šį mokestį? LSDP pirmininkė sako, kad būtent ir reikėtų sėsti prie bendro stalo su prekybinkais ir aptarti šį klausimą.
„Pas mus Lietuvoje maisto produktų kainos auga bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Tai galbūt mažesnis PVM maisto produktams, ko gero, yra neišvengiama. Nes, pasižiūrėkime, kad didžioji dauguma – 24 – Europos Sąjungos valstybių taiko PVM lengvatą. Kodėl Lietuva to nedaro? Nuolat girdžiu pasakymą, kad kainos vis tiek nesumažės, kad prekybininkai pasiims tą dalį. Tai kaip tik būtų laikas sėsti prie bendro stalo su prekybininkais ir susitarti šiuo sunkiu laikotarpiu“, – pastebi V. Blinkevičiūtė.
Laidoje kalbėta ir apie sparčiai mažėjantį gimstamumą. Kiekvienais metais mūsų Lietuvoje gimsta 2 tūkst. mažiau kūdikių. V. Blinkevičiūtė sako, kad to priežasčių yra labai daug.
„Pirmiausia, tėvai nesijaučia saugūs, ar turi pakankamas pajamas vaiko išlaikymui ir todėl, geriausiu atveju, gimdo vieną vaiką. Antra, nemažai moterų, kurios galėjo gimdyti, emigravo. Dar viena svarbi priežastis šeimos laiko ir darbo suderinimas. Dažnai moterys pirmiausia siekia karjeros. <...> Todėl svarbus darbdavio požiūris į moterį, motiną, turinčią vaikų. Svarbu, ar sudaromi lankstūs darbo grafikai, ar suteikiami „mamadieniai“ ir panašiai.
Taip pat labai svarbios finansinės paskatos. Ar buvo nors kartas, kad valdantieji ir opozicija, politikai susėstų prie bendro stalo ir pasakytų: situacija yra tragiška, gimstamumas yra mažas, gyvenimo amžius auga. Todėl svarbu, kiek mes turėsime dirbančių ir kiek pensijas gaunančių žmonių. Ir čia taip pat yra labai didelė problema.“
V. Blinkevičiūtė sako, kad tai reikia spręsti kompeksiškai. Tačiau, pasak jos, ypač svarbus vaiko garantijos įgyvendinimas Lietuvoje:
„Jis skirtas tam, kad ištrauktume vaikus iš nepritekliaus, sudarytume lygias sąlygas ir galimybes, kad vaikams būtų prieinama kokybiška sveikata, valstybės garantuojamas ir finansuojamas mokymasis, atitinkamas būstas ir maitinimas. Taip pat labai svarbu pagaliau sutvarkyti ikimokyklinio ugdymo institucijas Lietuvoje, kad nebūtų eilių darželiuose. Svarbu ir nemokamas mokslas vidurinėse: kad nereikėtų samdytis korepetitorių, pirkti pratybų, nes ne kiekvienas tėvas gali sau leisti. Yra priemonių daug, bet jos turi būti sudėtos ant stalo ir įgyvendinamos.“
Kalbant apie energetikos V. Blinkevičiūtė sako, kad labiausiai situaciją sunkina nežinomybė. Pasak politikės, žmonės jau dabar turi žinoti, ko sulauks šį šildymo sezoną.
„Ne pirmas mėnuo auga energetikos kainos. Jau prieš metus mes, socialdemokratai, sakėme, kad energetikos kainos augs ir įspėjome, kad reikia priimti tam tikrus sprendimus. Ir mes registravome tuos sprendimus. Pavyzdžiui, pasiūlėme nulinį PVM ne tik centriniam šildymui, bet ir besišildantiems individualiai. Mes tada išgirdome, kad siūlome „nesąmones“, nors, pasirodo, kad buvo priimtas šis sprendimas, tik kad ganėtinai pavėluotai.
Nors atrodo, kad ši valdžia stengiasi, ieško sprendimų, guodžia žmones. Bet dažnai taip ir būna, kad tokie pažadai būna pavėluoti. Nes pirmąjį paketą priėmė, regis, balandį, kada jau šildymo sezonas pasibaigia Lietuvoje ir pasakė, kad mes jums atbuline data kompensuosime. Bet tai yra nenormalu. Žmonės jau dabar turi žinoti, ko sulauks šį šildymo senozą, kaip galės išgyventi tiek gyventojai, tiek verslai. Viso šito iki šiol nežinome, va kur yra didžiausias minusas“, – teigia politikė.
