Borrelis: Putinas turi būti suimtas, jeigu atvyks bent į vieną iš 130 šalių

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti sulaikytas, jeigu pasirodytų vienoje iš 130 šalių, kurios pasirašė Romos statutą. Pietų Afrikos Respublika, į kurią šių metų vasarą galėjo atvykti V. Putinas, jau pareiškė, kad suvokia savo teisinius įsipareigojimus.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT, dar vadinamas ir Hagos tribunolu) praėjusią savaitę paskelbė įtarimus V. Putinui dėl ukrainiečių vaikų priverstinio išgabenimo iš šalies okupacinio karo Ukrainoje metu. Rusijos valdžia tokį sprendimą vadina „niekiniu“, tačiau jis gali turėti rimtesnes pasekmes Rusijos režimui negu tik išduotas arešto orderis.

Daugelis apžvalgininkų pažymi, kad V. Putinas ir taip vargu ar būtų vykęs į Vakarų šalis, kurios laikosi Romos statuto. Nepaisant to, jam gali kilti keblumų lankantis ir tokiose šalyse, kaip Pietų Afrikos Respublika, kuri taip pat yra ratifikavusi TBT sutartį.

„Pietų Afrikos Respublika suvokia savo teisinius įsipareigojimus dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimo“, – „Spektr“ cituojamas šalies prezidentūros atstovas.

2023-ųjų rugpjūtį PAR planuojama surengti BRICS šalių lyderių susitikimą. Buvo tikimasi išvysti ir V. Putiną, tačiau dabar tam kilo nenumatytų kliūčių. PAR atstovai tikino, kad „stengsis suderinti kilusius klausimus su visomis šalimis ir jų atstovais“.

Kiek anksčiau Vokietijos valdžios atstovai patvirtino, kad V. Putinas būtų sulaikytas, jeigu sumanytų atvykti vizito į šalį ir perduotas tarptautiniam teismui.

„Carnegie Politika“ ekspertas Aleksandras Baunovas pažymėjo, kad pats arešto orderio išdavimo faktorius gali atsiliepti Rusijai labiau negu ji norėtų pripažinti. Jo teigimu, Vakarams taikant sankcijas Rusijos valdininkams V. Putinas „stovėjo nuošalyje ir stebėjo“, tačiau dabar jau Kremliaus aplinka stebės susiklosčiusią aplink Rusijos prezidentą situaciją.

„Tarp sankcijų sąrašų ir kol kas trumpo TBT sąrašo yra svarbus skirtumas. Sankcijų sąrašai Rusijos nomeklatūrai buvo sudaromi iš apačios į viršų. Pirmiausiai į sankcijų sąrašus įtraukdavo tuos, kurie buvo atsakingi už konkrečius veiksmus – Magnickio mirtį, Krymo aneksiją, hibridinį tuomet karą Donbase. Iki pačių viršūnių, pirmųjų Rusijos valstybės vadovų ir vyriausybės, tie sąrašai nusidriekė jau po plataus masto Rusijos puolimo Ukrainoje 2022 metais. Tuo metu didžioji dalis Rusijos elito jau buvo sankcijų sąrašuose, o didžioji dalis likusiųjų netrukus ten pateko“, – paaiškino A. Baunovas.

Jis pažymėjo, kad tarptautinis teisingumas ėmėsi atvirkštinės taktikos – iškart buvo pateiktas kaltinimas V. Putinui. „Orderio išdavimo istorija atrodo kitaip negu sankcijos. Tuomet Putinas, stovėjęs virš sankcijų, stebėjo, kas bus į sąrašus patekusiems žmonėms jo aplinkoje. Dabar jau aplinka stebi, kas bus su juo“, – „Meduza“ cituojamas A. Baunovas.

Eksperto teigimu, TBT sprendimas kol kas neturi didelės teisinės reikšmės, tačiau gali pridaryti bėdų Rusijos plėtros planams Afrikoje ir Pietų Amerikoje – dauguma šių žemynų šalių yra įsipareigojusios laikytis Romos statuto.

„Spektr“ kalbintas tarptautinės teisės ekspertas Glebas Bogušas tikina, kad po šiandieninės žinutės socialiniuose tinkluose į TBT sąrašus netrukus gali būti įtrauktas ir Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Jis savo žinutėje pagrasino raketos smūgiu TBT būstinei Hagoje. G. Bogušo teigimu, D. Medvedevo pareiškimui gali būti pritaikytas Romos statuto 1 dalies 70 straipsnis, kuris numato iki penkių metų kalėjimo bausmę asmeniui, kuris siekia paveikti savo pareigas atliekantį TBT teisėją.

TBT jurisdikciją pripažįsta 123 pasaulio valstybės, įskaitant Japoniją, Kanadą, Australiją, beveik visas Europos valstybes. Nepripažįsta jo sprendimų arba laikosi pasirinktinai daugelis didžiųjų galios valstybių: JAV, Rusija, Kinija, Indija, Turkija ir kitos.

www.tv3.lt