„Rhino RR01“ – pirmasis lietuviškas superautomobilis, sukurtas ir pagamintas Kaune. Įdomu tai, kad jį kūrė mažai ką bendro su automobiliais ar automobilių sportu turintys jachtų inžinieriai. Jie nuo nulio suprojektavo monokoką, važiuoklę, kėbulą, interjerą, elektroniką. Tik variklį prototipui pasiskolino iš „Audi R8“. Pradėjus gamybą, į komponentinį, vadinamąjį „Kit Car“, modelį bus galima įdėti bet kokį kitą agregatą ir patirti lenktyninio automobilio vairavimo subtilybes tiek trasoje, tiek ir viešuose keliuose.
Komponentinis automobilis – kas tai?
Nors Lietuvoje yra gaminami atskiri komponentai didiesiems automobilių gamintojams, jokio savo pagaminto automobilio, be kelių vienetinių egzempliorių, mūsų šalis nėra turėjusi. „Rhino RR01“ – pirmasis visiškai lietuviškas automobilis, kurį Kaune įsikūrę inžinieriai planuoja gaminti nedidelėmis serijomis.
„RR01“ yra komponentinis automobilis, vadinamasis „Kit Car“, kuris yra konstruojamas iš atskirų komponentų. Klientui užsisakius norimą modelį, jis dėžėse gauna monokoką, važiuoklę, kėbulą, ir kitas mechanines dalis, o norimą variklį ir transmisiją gali pasirinkti pats.
Lietuvišką kūrinį galima apibūdinti lenktyniniu automobiliu, tinkamu ir viešajam eismui. Jis turi itin tvirtą aliuminio monokoką, prie jo pritvirtinta sportinė važiuoklė. Kėbulas – iš stiklo puošto.
Pirmasis egzempliorius pasižymi lenktyniniams automobiliams būdinga ratų geometrija, aštriomis valdymo savybėmis, tačiau priklausomai nuo pageidavimų, ją galima keisti, nes inžinieriai automobilį kūrė galvodami apie dideles reguliavimo galimybes. Prototipe sumontuotas itin galingas 480 AG pasiekiantis V10 formos benzininis atmosferinis variklis, pasiskolintas iš „Audi R8“ superautomobilio, jis galinius ratus suka per 6 pakopų sekvencinę transmisiją.
Lietuvišką superautomobilių istoriją pradėjo buriuotojai
Kiek neįprasta tai, kad pirmąjį lietuvišką superautomobilį „Rhino RR01“ sukonstravo su automobiliais ir automobilių sportu mažai kuo susiję buriuotojai. Projekto autorius Vėjas Pajarskas iki tol dirbo inžinieriumi projektuodamas buriuotojų vertinamas jachtas „Marex Boats“ įmonėje, ir su draugu Juliumi Garneliu idėją sugalvojo buriuodami.
„Kadaise užsikalbėjome, kad būtų smagu ką nors įdomaus gyvenime padaryti, ir kadangi abu prijautėme automobiliams, juokais pasakėme, kad galėtume automobilį sukurti. Po pusmečio juokai pasibaigė, o po pusantrų metų pirmą kartą išvažiavome į trasą“, – apie projekto gimimą papasakojo V. Pajarskas.
Jis išėjo iš darbo ir, kaip sako, „sėdėdamas ant bedarbio pašalpos“ pradėjo projektuoti automobilį. Darbas nebuvo lengvas, vis dėlto, Vėjo sukaupta patirtis jachtų inžinerijoje bei mechanikos inžinerijos studijose buvo nepakankama – darbas nebuvo lengvas, tad praktiškai visas laisvalaikis buvo skiriamas mokymuisi nuo aiškinamųjų vaizdo įrašų „Youtube“ platformoje, iki automobilinės inžinerijos bei aerodinamikos mokslo knygų. Daugybę kartų perbraižius, pakeitus ir patobulinus brėžinius buvo patvirtintas galutinis variantas.
Viskas kurta Lietuvoje
„Metus laiko gimdžiau modelį, viskas yra projektuota ir gaminta mūsų, nieko nekopijavome, nenaudojome kitų dalių, išskyrus standartinius komponentus, patys kūrėme geometriją, automobilio dizainą, kuris yra orientuotas į geras aerodinamines savybes“, – pasakojo V. Pajarskas.
Vėjo kolega J. Garnelis surado 200 kv. m. plotą savo patalpose, lietuviai nusipirko CNC frezavimo stakles, susirado vienintelį darbuotoją Aivarą, aliuminio virinimo specialistą. Per vieną iš buriavimo regatų papasakojus apie „Rhino Racing“ viziją, prie komandos prisijungė trečiasis investuotojas – buriuotojas Simonas Bačiulis ir tokia keturių žmonių komanda per pusantrų metų sukonstravo pirmąjį važiuojantį prototipą.
„Vilnius Autosport“ kolektyvas padėjo jiems pagaminti kėbulo maketą. Projekto autoriai neslepia, kad prototipo gamyba taip pat užtruko, nes vėlgi, reikėjo keisti daug detalių, iš naujo išspręsti daugybę niuansų, kurie atsiranda idėjas iš kompiuterio perkėlus į realybę.
„Vairas yra kurtas mūsų, unikalus, Juliaus pusbrolis Justas Garnelis padėjo su elektronika, visas mikroschemas ir plokštes gaminome patys“, – apie tai, kiek šiame automobilyje yra lietuviškumo, pasakojo V. Pajarskas.
Tunelio gale matyti šviesa
Šiuo metu automobilis sveria 1 270 kg, tačiau serijinis modelis bus gerokai lengvesnis, svoris sumažės iki 1 100 kg, nes prototipo kėbulas – storas ir sunkus, gamintam tam, kad būtų galima pagal jį padaryti gamybos formas. Gamyklinė versija bus lengvesnė, su plonesnėmis išorinėmis dalimis. Storų nereikia – nes rėmas itin tvirtas, gerokai tvirtesnis už standartinių automobilių, o ir FIA techninį reglamentą atitinkantys saugos lankai yra. Variklį gale turinčio superautomobilio svorio pasiskirstymas – 40:60.
Pirmasis prototipas jau važiuoja, pasižymi agresyvumu, itin greitu ir tiksliu vairo mechanizmu, tačiau iki galutinio produkto dar reikia įdėti šiek tiek darbo.
„Reikia dar sureguliuoti ratų geometriją, nes dabar ji – lenktyninė, dėl to ne itin maloni važiuojant lėtai. Palikome visur gana daug vietos improvizacijoms, galime perdėlioti traukių pozicijas. Tai nėra lengva, bet ateityje suradę tinkamą geometriją dėsime fiksuotas šakes. Pirmieji pojūčiai prie vairo smagūs, bet dar reikia padirbėti, kol rezultatas mums tikrai patiks“, – pastebėjimais dalijosi Vėjas Pajarskas.
Kitų metų pavasarį, atšilus orams, „Rhino RR01“ kūrėjai planuoja sesijas trasoje su profesionaliu lenktynininku, kuris padės jiems iki galo sureguliuoti automobilį taip, kad šis būtų greitas, tikslus ir stabilus trasoje, ir patogus važiuoti viešajame kelyje. Per tą laiką bus sumontuotos ir ABS bei sukibimo kontrolės sistemos. O tada – vasarą pirmieji egzemplioriai dėžėse galės keliauti pas pirmuosius klientus.
Pagrindinė rinka – už jūrų
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje lietuviai nesitiki parduoti daug automobilių, nes čia nėra teisinės bazės komponentinėms „Kit Car“ tipo transporto priemonėms.
Pirmąjį prototipą jie bandys priregistruoti kaip sportinį automobilį su sportiniu pasu. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose komponentiniai automobiliai yra reglamentuoti, ir turi savo gerbėjų bazę, nes jie yra pigesni už tradicinius superautomobilius, be to, juos lengviau pritaikyti pagal savo pageidavimus.
„Rhino RR01“ monokokas, pakaba ir kėbulas kainuoja 25 tūkst. eurų be mokesčių. Tai – bazė, ant kurios galima montuoti bet kokius komponentus. Antroji opcija, į kurią įeina stabdžių, aušinimo, degalų sistemos, žibintai, interjeras, elektronika, vairas, ratai, ir kiti komponentai, kad turėtumėte eksploatacijai parengtą modelį, kainuoja 27 500 eurų be mokesčių.
Tad pilną „Rhino RR01“ galima nusipirkti už 52 500 eurų, teliks išsirinkti ir nusipirkti variklį, bei pavarų dėžę. Nusiuntus variklio brėžinius, lietuviai ant rėmo pritaikys norimo variklio ir pavarų dėžės tvirtinimo taškus. Skelbiama, kad žmogui iš komponentų susikonstruoti tokį didelį „Lego“ užtruks apie 250 valandų.
Parodyti galimybėms sukonstruotas pirmasis prototipas turi „Audi“ 5,2 litro V10 formos benzininį agregatą, kuris kainavo kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų. Kūrėjai sako, kad toks užbaigtas prototipas su itin galingu ir lengvame superautomobilyje brutalumą kuriančiu V10 motoru kainuos apie 100 tūkst. eurų.
Išsiskirs unikaliu dizainu ir inžinerija
Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Amerikoje yra dešimtys komponentinių automobilių gamintojų, tačiau jie daugiausiai konstruoja klasikinių modelių replikas, ar perdarinėja esamus modelius.
Lietuviai iš jų nori išsiskirti unikalumu. „Rhino RR01“ – nuo nulio Lietuvoje sukurtas lenktyninis automobilis, kuriuo galima važiuoti gatvėmis. Tokios pačios filosofijos laikosi ir Didžiosios Britanijos komponentinių automobilių konstruktoriai „Ultima“, kurių vienas eksponatas GTR važinėja Lietuvoje, Kaune. Čia „Rhino“ kompanija traukia dar vieną kozirį – dizainą. Jis – šiuolaikiškas, švelnių linijų, aptakus, tačiau turintis agresyvių detalių, menantis tikrą superautomobilį.
„Mes stengiamės išsiskirti unikaliu dizainu, nes dažniausiai komponentiniai automobiliai yra gaminami ant kažkokios bazės, tiesiog užmeti kitą stiklo audinio kėbulą, ir va – naujas automobilis. Norėjome pagaminti produktą, kuris būtų ne tik unikalus, bet ir estetiškas. Nenorime paslysti ir naudoti kitų gamintojų dalis“, – pasakojo lietuviško automobilio autorius.
Nors lietuvių kūrėjai žiūri į tolimesnes rinkas, Vėjas Pajarskas sako, kad pirmąjį automobilį norėtų parduoti Lietuvoje, kad galėtų jam teikti ir techninius aptarnavimus, stebėti jo eksploataciją.
