Antradienį Pabradėje rastas paskutinysis dingusiu laikytas JAV karys. Visas pasaulis sulaikęs kvapą savaitę stebėjo sudėtingą paieškų operaciją, prie kurios prisidėjo ne tik mūsų šalies, bet ir sąjungininkų kariuomenės. Tragiškos nelaimės akivaizdoje, pasiglemžusioje keturių amerikiečių gyvybes, Jungtinių Valstijų kariuomenė išplatino padėkos žinutę Lietuvai ir jos žmonėms.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Ponia Grigas, jūs užsiminėte, kad Lietuvos ir JAV santykiai gali net pagerėti po šitos nelaimės ir priežastis greičiausiai yra ta, kad Amerika įvertino lietuvių pastangas, teisingai suprantu?
A. Grigas: Aš manau, kad tai buvo matoma keliuose lygmenyse. Pirma, buvo matoma nuo labai žmogiškų ir šiltų santykių tarp ministrės Šakalienės ir Amerikos ambasadorės McDonald. Taip pat iš pasisakymų. Buvo labai išsamūs pranešimai, naudojami labai šilti žodžiai, iš tikrųjų buvo matoma, kad buvo daroma viskas visame lygmenyje ir Lietuvos kariškiai ir visuomenė, kuri irgi dabar jau net surengė akcijas, kad paremtų šeimas, kurios prarado savo vyrus, šeimos tėvus, tai buvo iš tikrųjų labai labai daug visuose lygmenyse pastangų iš Lietuvos šioje tragedijoje.
Kaip manote, ar bus matomos lietuvių – ypač paprastų lietuvių – pastangos pagelbėti karių šeimoms?
A. Grigas: Pirma, tai tikrai pastebės tos šeimos, kurios gaus tą paramą. Pastebės jų bendruomenės. Kariai negyvena vieni, jie gyvena savo karių bendruomenėse.
Jau dabar galime sakyti, kad esame gavę dėmesio ir iš Amerikos kariuomenės. Vėlgi, sakiau, labai šilti pranešimai. Bet net tokioje populiaresnėje spaudoje, kas man labai patiko pamatyti – „New York Post“, tai yra populiarus, galima sakyti šiek tiek bulvarinis kasdieninis laikraštis Niujorke, šiek tiek netgi protrampiškas – ten buvo parašytas labai gražus straipsnis, kaip šitas įvykis parodė, kad Amerika iš tikrųjų turi stiprius sąjungininkus Europoje, kad negalima abejoti, kad būtent šitie sąjungininkai – išvardinta Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija – yra tikrai pasiryžę 100 procentų dirbti dėl bendrų tikslų.
Tai šitas straipsnis, sakyčiau, buvo labai svarbus, nes jis yra taikytas populiariai auditorijai, ne tik ekspertams.
Pone Pociau, kai mes kalbame apie baimes, kurių turėjome pačioje pradžioje, kad JAV, jeigu būtų buvę sureaguota ne taip, galėjo išvesti karius iš Lietuvos arba neatsiųsti naujų, kiek tos baimės yra pagrįstos?
A. Pocius: Tikrai nenorėčiau tuo tikėti. Visų pirma, čia Lietuvos kaltės visiškai nėra. Jeigu ši tragedija būtų įvykusi dėl Lietuvos kaltės, tai aš manau, kad be abejonės, aukščiausiuose sluoksniuose būtų diskutuojama, galbūt kažkas bandytų inicijuoti, siūlyti.
Bet galėtų būti keliamas paprastas klausimas – žiūrėkit, mūsų vaikinai miršta kažkur Lietuvoje, toli nuo Amerikos, kam mums to reikia?
A. Pocius: Amerikiečių kariai tarnauja, kaip ir gerbiama Agnia minėjo, ir Japonijoje, ir Pietų Korėjoje, ir Europoje, ir kitose valstybėse. Tai laivai plaukioja po visą pasaulį, lėktuvai skraido, nelaimių atsitinka visur. Tai taip sureikšminti tikrai nereikia, kad tik Lietuva dėl to nukentėtų, tikrai nemanau.
Amerikos globalus požiūris į visą pasaulį nesismulkina į tokias nelaimes, nes tų nelaimių yra buvę daug didesnių, ir aš manau, kad neturėtų taip reaguoti, kaip jūs sakote.
