Vėžio gydymas gali pasukti nauja linkme ir tam įtakos gali turėti Černobylio uždraustojoje zonoje gyvenantys vilkai. Šie vilkai turi tam tikrą geno pokytį, kuris jiems leidžia būti atspariems vėžiui.
Internetinio portalo „IFL Science“ teigimu, vilkų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija Černobylio uždraustojoje zonoje suklestėjo po to, kai ši teritorija buvo apleista po 1986 m. vykusios branduolinės katastrofos. Dėl žmonių stygiaus, laukiniai gyvūnai čia gali gyventi visiškai netrukdomi.
Nepaisant gyvūnų patiriamos laisvės, jie akivaizdžiai susiduria su radiacijos problema, dėl kurios išvyko žmonės.
Norėdama suprasti, kaip šie gyvūnai išgyvena, Prinstono universiteto (JAV) evoliucinės biologijos ir ekotoksikologijos specialistė Cara Love dešimtmetį tyrinėjo Černobylio vilkus.
2014 m. C. Love su kolegomis nuvyko į Černobylio uždraustąją zona ir paėmė vilkų kraujo mėginius, kad išsiaiškintų jų reakciją į vėžį sukeliančią radiaciją. Kai kuriems vilkams buvo pritvirtintos specialios apykaklės, kad būtų galima surinkti informaciją apie jų buvimo vietą bei radiacijos poveikį.
„Mes realiuoju laiku matuojame, kur jie yra ir kiek radiacijos jie patiria“, – teigė C. Love.
Atsparūs nuo vėžio
Tyrimai parodė, kad uždraustoje zonoje gyvenantys vilkai kiekvieną dieną per visą savo gyvenimą patiria daugiau nei 11,28 miliremo radiacijos – tai daugiau nei šešis kartus viršija leistiną normą, taikoma žmonėms.
Tyrėjai pastebėjo ir pakitusią vilkų imuninę sistemą, kuri panaši į pacientų, kuriems dėl vėžio taikomas spindulinis gydymas. Be to, genetinė analizė rodo, kad vilkų genomo dalyse susiformavo tam tikras atsparumas vėžiui.
Panaši tendencija pastebėta ir tarp šimtų pusiau laukinių šunų, gyvenančių uždraustojoje zonoje. 2023 m. mokslininkai nustatė, kad Černobylio šunys genetiškai skiriasi nuo kitur pasaulyje gyvenančių naminių šunų.
Gali padaryti įtaką žmonių sveikatai
C. Love atradimas gali turėti reikšmės ir žmonių sveikatai. Mokslininkė tikisi, kad gautus rezultatus pavyks panaudoti nustatant apsaugines mutacijas, kurios padidina žmonių šansus išgyventi vėžį.
Deja, COVID-19 pandemija ir tebesitęsiantis karas su Rusija neleido C. Love ir jos bendradarbiams grįžti į zoną.
„Mūsų prioritetas – kad ten esantys žmonės ir bendradarbiai būtų kuo saugesni“, – sakė mokslininkė.
