Antradienį Vilniuje atidarytas krematoriumas. Ant naujojo Vilniuje atidaryto krematoriumo pastato sienos – laiptai į amžinybę, viduje – šviesios neutralių spalvų sienos, į lentynėles sudėliotos urnos ir krosnis, kurioje mirusių lietuvių kūnai virsta pelenais.
Užėjus į netoli Gariūnų, Lentvario g. 15B įsikūrusį naująjį krematoriumą, kūnu nubėga šiurpuliukai. Ne itin maloni akistata su tuo, kas neišvengiamai laukia kiekvieno. Tačiau toks jau gyvenimo ratas – gimstame, atnešdami į pasaulį džiaugsmą, ir išeiname į amžinybę, palikdami artimųjų širdyse skausmą.
Šiandien, po beveik dvejus metus trukusių statybų, Vilniuje atidarytas moderniausias krematoriumas Lietuvoje. Graži atsisveikinimo salė, vazos gėlėms, žvakidės, o už juodų durų – krosnis, mirusiojo kūną paverčianti pelenais.
Tačiau retas žino, kaip vyksta kremavimas. „Re Verum“ laidojimo paslaugų grupės vadovas Arnas Vildžiūnas Vilniuje įsikūrusio krematoriumo atidarymo dieną pravėrė paslapties šydą.
Kremacijos kaina
Mirusiojo kremavimas moderniausiame šalies krematoriume kainuos maždaug 400 eurų. Tačiau A. Vildžiūnas priduria, kad tai tik paties kremavimo kaina, į kurią neįeina daugybė kitų reikalingų dalykų:
„Žmogui, besirūpinančiam artimojo laidotuvėmis, neužtenka vien kremacijos paslaugos. Reikia suderinti, kad kūną kažkas paimtų ar iš namų, ar iš ligoninės, ar iš kitos įstaigos, tuomet kūną paruoštų, atvežtų į krematoriumą, reikalingas karstas kremavimui, urna pelenams arba bent jau kapsulė.
Yra minimalus paslaugų paketas, kuris yra privalomas. <…> Minimali bazinio paketo kaina, kiek gali pigiausiai kainuoti žmogui suorganizuoti kremaciją artimajam, gali prasidėti nuo 600 eurų.“
Būtent dėl šios priežasties krematoriumas bendradarbiaus su laidojimo namais. Tai ne tik padės artimiesiems palengvinti atsisveikinimo planavimą, bet ir išvengti kurioziškų situacijų.
Atsisveikinimui su artimuoju gali būti skiriama tiek laiko, kiek norisi artimiesiems. Kol kas krematoriume bus rengiami tik atsisveikinimai. „Mes esame numatę, kad jeigu klientai rodys norą, organizuosime ne tik atsisveikinimus, bet ir standartinius šarvojimus“, – pridūrė A. Vildžiūnas.
Retas žino, kaip kūnas ruošiamas atsisveikinimui: „Kūno paruošimas apima kūno prausimą, plaukų, nagų kirpimą, tai gali būti grimas, barzdos skutimas, manikiūras – įvairios su grožiu susijusios paslaugos ir procedūros. Tai standartiškai yra renkamasi, kai yra organizuojamas atsisveikinimas su kūnu.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šių paslaugų yra atsisakoma, siekiant sutaupyti, arba nėra organizuojamas atsisveikinimas, pavyzdžiui, visi giminės yra kažkur išvykę, nėra kam atvykti į atsisveikinimą, tuomet kūnai yra kremuojami tokie, kokie yra paimami iš mirties vietos.“
Kremavimo procesas
Vilniuje duris atvėrusiame moderniausiame krematoriume artimieji galės stebėti ir tai, kaip kūnas įkeliamas į krosnį, kaip vyksta procesas. Tam specialiai įrengtas langas, kad žmonės nevaikščiotų po technines patalpas, bet galėtų atsisveikinti su brangiu žmogumi.
Krematoriumo operatorius pasakoja, kad darbinė krosnies temperatūra siekia 850 laipsnių, didžiausia proceso metu pasiekiama temperatūra siekia 1200 laipsnių. Be to, pačioje krosnyje yra įmontuota kamera, per kurią galima stebėti visą procesą.
„Iš pradžių matomas karstas, tada karstas sudega, tada – pats kūnas ir lieka tik pelenai“, – trumpai procesą nupasakojo jis.
Viename pečiuje per parą gali būti atliekama 14 kremacijų, tad per metus jų skaičius gali siekti apie 5 tūkst. Planuojama įrengti ir antrą deginimo krosnį – tai padės užtikrinti ne tik didesnius darbo pajėgumus, bet ir nuoseklią, sklandžią krematoriumo veiklą.
Apribojimų, kokiame karste gali būti deginamas mirusysis, nėra – karstas gali būti medinis, kartoninis, iš medžio drožlių. Vienintelis apribojimas – kūnas negali būti kremuojamas be karsto.
Maždaug 2-3 valandos – per tiek karstas ir mirusiojo kūnas pavirsta pelenais, kurie supilami į urną. Kremacijos trukmė nepriklauso nuo karsto, tai lemia kūno fiziologija: ūgis, svoris. Nuo šių faktorių priklauso ir temperatūra krosnyje.
Kūnas gali sujudėti net krosnyje
A. Vildžiūno teigimu, rekomenduojamas didžiausias svoris nurodomas 175 kg. Sunkesnių kūnų deginimui pateikiamos ir atskiros instrukcijos:
„Rekomenduojama kūną užšaldyti, sunkius kūnus į minusinę temperatūrą prieš kremaciją įdėti, taip pat rekomenduojama sunkius kūnus kremuoti pirmus, kai prasideda pamaina, kai pečius yra „pailsėjęs“, atvėsęs.“
Nors gali pasirodyti, kad kuo didesnis kūnas, tuo ilgiau jis dega – tai tik mitas. „Kas deginimo procesą tikrai prailgina – kai kūnai būna žmonių po chemoterapijos. Jie tikrai dega ilgiau, nors dažnai tai būna labai smulkūs kūnai“, – kalbėjo „Re Verum“ laidojimo paslaugų grupės vadovas.
Ko gero, ne vienas taip pat yra girdėjęs įvairių pasakojimų, kad kremavimo krosnyje kūnas sujuda. Tai, anot A. Vildžiūno, pasitaiko ir nėra taip neįprasta dėl vykstančių procesų:
„Dėl temperatūros pokyčio įsitempia sausgyslės. Kad atsisėstų kūnas labai demonstratyviai – ne, bet gali pasisukti kojos, kažkoks judesys gali įvykti. Tai iš esmės vyksta dėl sausgyslių įkaitimo ir įsitempimo.“
Viso kremavimo proceso laiką sudaro ne tik kūno deginimas. Po visko pelenai atvėsinami, tai trunka apie 30-40 minučių. Vėliau magnetu patikrinama, ar neliko metalinių detalių – tai gali būti įvairūs implantai, chirurginis metalas, stimuliatoriai ar karsto dalys.
Atidarytas moderniausias krematoriumas Lietuvoje
Galiausiai pelenai susmulkinami ir supilami į artimųjų pasirinktą urną, kuri vėliau atiduodama šeimai arba laidojimo įmonei. A. Vildžiūno teigimu, ateityje planuojama pasiūlyti ir įvairių būdų, kaip įprasminti mirusiojo atminimą ir palikti bent dalelę pelenų artimiesiems.
„Užsienyje parodose matome įvairius sprendimus, ką galima daryti su artimųjų pelenais. Jie yra patalpinami į įvairius pakabukus, viena šveicarų kompanija netgi gamina dirbtinius deimantus. Jeigu žmonės to norės, mes tą pasiūlysime“, – teigė pašnekovas.
Vilniuje sausio 17 d. atidarytas krematoriumas – ketvirtasis ir nuo šiol moderniausias krematoriumas Lietuvoje. Kiti krematoriumai veikia Kėdainiuose ir Klaipėdos rajone.
Diskusijos dėl krematoriumo statybos Vilniuje ir vietos paieška truko ne vienus metus. Krematoriumui šioje vietoje priešinosi gretimų gyvenamųjų namų savininkai, tačiau jie teismuose pralaimėjo ginčą su Aplinkos apsaugos agentūra, nusprendusia, kad norint šioje teritorijoje statyti šį objektą neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Atidaryme dalyvavo laidojimo paslaugų grupės „Re Verum“ vadovas Arnas Vildžiūnas, sostinės meras Remigij
