Seime antradienį žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Šis procesas inicijuotas Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dėl kurio pašoko energijos išteklių kainos, tarp jų ir Lietuvoje. Kadangi D. Kreivys šią procedūrą išgyveno, tai reiškia, kad jis turės pusę metų ramybės, nes Seimo Statutas neleidžia rengti interpeliacijos tam pačiam ministrui vienos sesijos metu – kita sesija bus tik kovo mėnesį.
D. Kreiviui naudingą Seimo nutarimą, kuriuo pritariama ministro atsakymams į klausimus, palaikė 71 parlamentaras, 54 Seimo nariai balsavo „prieš“ ir dar 5 parlamentarai susilaikė.
Nors Lietuva negali turėti įtakos pasaulinėms gamtinių dujų kainoms ar elektros energijos kainai didmeninėje prekyboje, bet Seimo opozicija kaltina, kad Energetikos ministerija galėjo pasiruošti kainų šokui, be to, Lietuvoje kainų šokas kaip tik sutapo su liberalizacijos procesu mažmeninėje rinkoje.
Negana to, mažmeninės rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje buvo chaotiškas. Gana žemas kainas buitiniams vartotojams pasiūlęs nepriklausomas tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė nutraukiantis veiklą, mat didmeninėje rinkoje elektros energijos kainos viršijo lūkesčius, o vartotojams buvo leista fiksuoti žemas kainas. Tokiu būdu įmonė būtų patyrusi nuostolį.
Opozicija mano, kad valstybės institucijos turėjo tinkamai sureguliuoti procesą, jog tokių pasitraukimų iš rinkos nebūtų. Tačiau D. Kreivys mano, jog procesas buvo suvaldytas, o patį liberalizacijos dizainą parengė buvusi Vyriausybė. Tai yra tiesa, bet už jį balsavo visos be išimties parlamentinės partijos praėjusioje kadencijoje.
Lietuvoje elektros energijos kainos vienos didesnių visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, remiantis euenergy.live duomenimis, rugsėjo 27 dieną, Lietuvos elektros energijos kaina siekė 317 Eur/MWh, Estijoje – 142 Eur/MWh, Lenkijoje – 181 Eur/MWh, Italijoje – 462 Eur/MWh, Ispanijoje – 100 Eur/MWh.
Tačiau Lietuvos problema – elektros energijos generacijos trūkumas ir ribotas jungčių pralaidumas į Švediją, Latviją, Lenkiją. Vasarą dar prisidėjo karščiai, kurie ribojo jungčių pralaidumą, bei remontai. Energetikos ministras D. Kreivys taip pat nevengė kritikuoti buvusių Vyriausybių, kurios po Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo neva nepadarė pakankamai, kad būtų padidinti Lietuvos pajėgumai gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Didžiausią įtaką išaugusioms elektros energijos kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, kuri yra tiesioginė Rusijos energetinio karo prieš Europą pasekmė. Antra, vasaros pabaigoje matėme rekordiškai sausą ir karštą laikotarpį. Visame Šiaurės ir Centrinės Europos regione nebuvo vėjo, labai trūko vėjo energijos, o nusekus upėms regione labai pritrūkome ir generacijos iš hidroelektrinių. Trečia, reikšmingai išaugo CO2 taršos mokesčiai nuo 68 eurų už toną 2021 m. rugpjūtį iki 98 eurų už toną 2022 m. rugpjūtį. Ketvirta, dėl itin karšto oro ir planinių remonto darbų apriboti elektros energijos jungčių pralaidumai visame regione. Buvo ribojamos jungtys tarp Latvijos-Estijos ir Lietuvos-Švedijos. Penkta, situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose. Buvusios didžiausios elektros energijos gamintojos ir vartotojos Prancūzija ir Vokietija buvo tapusios elektros energiją importuojančiomis šalimis. Šešta, ir svarbiausia, kad mes jau gerą dešimtmetį praktiškai negaminame elektros energijos šalyje“, – aiškino ministras.
Pasak D. Kreivio, Lietuva pasigamina apie trečdalį suvartojamos elektros energijos, dujinė elektros generacija Lietuvoje dėl aukštų dujų kainų yra nekonkurencinga, todėl iš esmės mes trūkstamą elektros energijos kiekį gauname jungtimis. Bet pasirodo, jog dažnai būna, kad pigesnė elektros energija iš Švedijos teka ir į Vokietiją.
Aukšta elektros energijos kaina biržose susiformuoja ir dėl specifiškai sudėlioto algoritmo, kai kainą lemia ribinis gamintojas, šiuo atveju tai yra elektros energija iš gamtinių dujų. Šį principą ne kartą kritikavo ekonomistas Raimondas Kuodis, nes pigios elektros gamintojai taip gauna nepateisinamus viršpelnius. D. Kreivys sako, kad būtent šiuo aspektu Europa artėja prie didelių pokyčių.
Ministras taip pat pasitelkė skaidres ir bandė paaiškinti, kiek padarė per dvejus kadencijos metus, bei visa tai palygino su buvusiomis Vyriausybėmis, kurias kaltino neveiklumu. D. Kreivys išdėliojo ir planus ateičiai: anot jo, jau 2025 m. pasigaminsime apie 50 proc. reikiamos elektros energijos, o 2030 m. Lietuva taps elektros energiją eksportuojančia valstybe. Jis žadėjo, kad šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje atsinaujinančios energijos įrengtos galios plėtra turėtų siekti 3,6 GW.
„Po tamsos ateina šviesa. Karas kažkada baigsis. Kremliaus režimas grius, Ukraina atsistos ant kojų, baigsis šis Rusijos energetikos karas prieš Europą“, – reziumavo D. Kreivys.
Vis tik prasidėjus klausimų-atsakymų laikui valstiečių žaliųjų atstovas Arvydas Nekrošius paklausė, o koks gi planas, kaip Lietuva kariaus energetinį karą. „Iki šiol mes iš ministerijos neišgirdome jokio realaus plano, o kaip mes kariausime, kaip mes bendrausime su savo kaimyninėmis šalimis, kaip mes įgyvendinsime savo nepriklausomybę energetinėje srityje?“ – klausė A. Nekrošius.
„Ar jūs juokaujat? Ar jūs juokaujat? Ar jūs neklausėt, ką kalbėjau ir nežiūrėjot skaidrių, kurias pateikiau? Juk priimtas vienas svarbiausių dokumentų per visą energetikos istoriją“, – net susinervino ministras.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Petrulis socialiniame tinkle pasijuokė iš ministro D. Kreivio dėl jo polinkio kaltinti buvusias Vyriausybes. Parlamentaras priminė populiarų politinį anekdotą, ką daryti ministrui arba įmonės vadovui, kai tampa sunku.
„Atėjęs ministras į kabinetą randa 3 laiškus. Prierašas sako, kad kai bus labai sunku reikia perskaityti pirmą laišką. Atėjus sunkiems laikams ministras nusprendžia perskaityti pirmąjį laišką. Jame parašyta, kad nepaisant situacijos dėl visko reikia kaltinti buvusias valdžias. Kurį laiką turėtų padėti, o kada nebepadės plėšti antrąjį. Po kurio laiko matydamas, kad situacija negerėja ministras nusprendžia atplėšti antrą laišką. Jame nurodoma, kad reikia žadėti, žadėti, kad viskas bus gerai, planas pakeisti situaciją jau čia pat. Kurį laiką turėtų padėti, kada nebepadės plėšti trečiąjį laišką. Po kurio laiko ministras mato, kad pažadai nebepadeda, tad nusprendžia atplėšti 3 laišką. Jame randa tokį užrašą: „Ministre, laikas rašyti 3 laiškus kitam ministrui”, – juokavo D. Petrulis.
Interpeliacijos procedūrą Seime reglamentuoja Seimo Statutas. D. Kreiviui atsakius į Seimo narių klausimus bus formuojama redakcinė komisija, kuri parengs Seimo nutarimo projektą, ar ministro pateikti atsakymai yra patenkinami. Kadangi redakcinės komisijos daugumą paprastai sudaro valdantieji, tai dažniausiai nutariama, jog atsakymai yra geri ir Seimui siūloma atviru balsavimu balsuoti pritarti komisijos siūlymui. Taip nutiko ir šiuo atveju. Kai tik ministras baigė atsakinėti į klausimus, redakcinė komisija iškart susirinko ir pritarė D. Kreivio atsakymams.
Kadangi už redakcinės komisijos siūlymą balsuojama atvirai, valdantieji dažniausiai nedrįsta balsuoti prieš savo ministrą net jeigu turi gretutinių minčių. Todėl labai dažnai interpeliacijos procedūros ministrui pasibaigia niekuo, o ministrai toliau dirba. Netikėtumų gali būti nebent tuo atveju, jeigu ministro darbu būtų nepatenkinta valdančioji dauguma, bet šiuo atveju tokių ketinimų nebuvo išreikšta.
