Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką?
„Strategija sudėliota. Viskas paruošta. #2024.“
Tokį prierašą buvęs prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius paliko prie nuotraukos socialiniuose tinkluose, kurioje įamžinta Dalia Grybauskaitė su buvusiais komandos nariais. Tarp jų – pats L. Zakarevičius, Daiva Ulbinaitė, Mindaugas Lingė ir kiti.
Visgi pati D. Grybauskaitė svarstymus apie galimą jos dalyvavimą po dvejų metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose veja šalin.
„Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos. Viešoje erdvėje išliksiu ir retkarčiais pasisakysiu įvairiais aktualiais klausimais. Teisės į nuomonės turėjimą man niekas negali uždrausti. Visiems palaikytojams dėkoju už supratimą. O visiems nemylėtojams – nusiraminkite ir nekrūpčiokite“, – feisbuke rašė D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė užima vietą, kurios joks kandidatas neužpildo
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas sako, kad viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis visuomenės nori matyti D. Grybauskaitę prezidento rinkimuose yra ta, kad mūsų politinė aplinka nepasiūlo daug kokybiškų politikų, iš kurių galėtumėme rinktis.
„Tada į politiką turi eiti žmonės iš kitų sričių arba tie politikai, kaip Dalia Grybauskaitė, kurie jau parodė, kaip veikia politikoje. Atsitinka taip, kad žmonės pradeda ieškoti tam tikrų tipažų, kurių nori dabartinėje politikoje“, – naujienų portalui tv3.lt L. Kontrimas.
Pasak jo, žvelgiant į potencialių kandidatų prezidento rinkimuose pavardes, formuojasi tam tikri tipažai, tačiau, L. Kontrimo nuomone, nei Gitanas Nausėda, nei Ignas Vėgėlė, nei galimas dešiniųjų kandidatų neužpildo tos nišos, kurios ieško D. Grybauskaitės simpatikai.
„Dalia Grybauskaitė, kaip labai aiški politinė figūra su savo charakteristikomis, užima tą zoną, kurios aptariami kandidatai nepadengia“, – teigė pašnekovas.
Ekspertas taip pat svarstė, kad didelė D. Grybauskaitės gerbėjų bazė pati kuria tą lūkestį dėl buvusios prezidentės sugrįžimo. L. Kontrimas teigia, kad jei D. Grybauskaitė nuspręstų paremti kurį nors kitą kandidatą prezidento rinkimuose, didelė dalis jai simpatizuojančiųjų nukeliautų pas šį kandidatą, o tai būtų didžiulė paspirtis jam.
„Dalia Grybauskaitė mėgsta ir paerzinti aplinką. Šioje vietoje gali būti sutarimas su savo komanda, kad paerzinkime truputėlį tuos politikus ir išleiskime tokią žinutę, pasimuliuokime, kad aš galėčiau grįžti atgal. Jos pasirodymas sujauktų daugelio protus ir emocijas“, – juokėsi L. Kontrimas.
Jis neatmetė, kad tokie prezidentės ir jos komandos juokai yra ir tam tikras dūris dešiniai politinio spektro pusei.
„Ką jūs siūlote, ką jūs iškelsite, negi manimi vėl bus manipuliuojama?“ – samprotavo L. Kontrimas.
Sužaidė nostalgija
Komunikacijos eksperto Mindaugo Lapinsko nuomone, dalies visuomenės lūkesčiai dėl D. Grybauskaitės sugrįžimo į Daukanto rūmus yra susiję su nostalgija.
„Tai yra fenomenas, kuris visiems žmonėms priimtinas. Praeitis visada atrodo gražesnė. Justinas Jarutis irgi rengiasi kaip devyniasdešimtais metais ne veltui. Pasižiūrėkime į tą patį Trumpą, kuris sako „Make America Great AGAIN“, žadama, kad grįš tie gerieji laikai. Laikui tolstant, mes po truputį idealizuojame praeitį, nematome jos blogų dalykų ir ji mums atrodo patrauklesnė“, – dėstė M. Lapinskas.
Jis sako, kad Jungtinėse Valstijose buvusių prezidentų, išskyrus Richardą Nixoną, populiarumas yra daug didesnis dabar, nei tada, kai jie ėjo pareigas.
„Praeitis mums atrodo patraukli, tad ir Grybauskaitės atveju sužaidė šitas elementas“, – įsitikinęs M. Lapinskas.
Nesieja su Nausėda
M. Lapinskas nesieja Gitano Nausėdos prezidentavimo vertinimo su dalies visuomenės lūkesčiu pamatyti D. Grybauskaitę rinkimuose.
„Nausėdos reitingai neatrodo blogi. Jeigu jis būtų kažkur dugne, tada taip, galėtume sakyti, kad jis yra kažkoks faktorius. Nusivylimas Nausėda ir Grybauskaitės idealizavimas. Šia prasme, atrodo, kad tiesiog yra praeities idealizavimas.
Žmonės supranta racionaliai, kad Adamkus negrįš, bet ir Adamkus apklausose labai teigiamai vertinamas, nors kai buvo prezidentas, buvo įvairiausių nuomonių“, – kalbėjo ekspertas.
„Lietuvoje tikriausiai yra vienintelis žmogus, kuriam įsidėjus tokį įrašą nepultų žmonės džiaugtis. Tai yra Paksas. „Strategija sudėliota. Viskas paruošta. #2024.“ Būtų geras“, – juokavo M. Lapinskas.
Prakalbo apie kitą Grybauskaitės kelią
2024 metais turėsime visą rinkimų maratoną, kadangi vyks ne tik prezidento, bet ir Seimo bei Europos Parlamento rinkimai. L. Kontrimas sako, kad įsivaizduoja D. Grybauskaitę dalyvaujant tiek Europos Parlamento, tiek Seimo rinkimuose.
„Aš labiau norėčiau, kad ji apsispręstų eiti į Seimą, nes, kaip matome, dauguma mūsų europarlamentarų į Briuselį išvažiuoja kaip į kurortą, ko neturėtų būti. Nesakau, kad visi, nes turime europarlamentarų, kurie neblogai dirba, bet Dalios Grybauskaitės aš Europos Parlamente matyti nenorėčiau“, – sakė pašnekovas.
„Vaizduotė tokį modelį sukurti leidžia, bet ar toks modelis gali gimti pačių politikų galvose? Patys politikai neretai mąsto tokiais reputaciniais štampais, kad va, aš hierarchiškai buvau toje pozicijoje ir kaip dabar bus, jei aš pateksiu į žemesnę poziciją“, – pridūrė jis.
L. Kontrimas kalbėjo ir apie kitą klausimą, kuris mažai nagrinėjamas – prezidentų, baigusių kadenciją, aktyvumas viešojoje erdvėje.
„Ką galime pasakyti, kad Dalia Grybauskaitė nėra labai aktyvi kadenciją baigusi prezidentė. Jos pasirodymai yra labiau proginiai, mes nematome kažkokios nuoseklios jos poprezidentinės veiklos.
Galbūt tas dviejų kadencijų krūvis buvo pakankamai didelis, kad reikia žmogui nuo visko, kas su politika susiję, pailsėti. Nežinau, bet svarbu pažymėti, kad poprezidentinis aktyvumas neretai leidžia save realizuoti daug pilniau, negu tada, kai esi poste, kur daug suvaržymų, kur daug protokolinių dalykų“, – teigė ekspertas.
„Aktyvumas gali būti ne tik ėjimas į realiąją politiką, bet pradėti polemiką su dabartinėmis politinėmis aktualijomis, kas taip pat būtų labai didelis poveikis“, – pridūrė jis.
Į bet kokį postą neis
M. Lapinskas teigė, kad kituose rinkimuose D. Grybauskaitės dalyvavimą jis regi tik labai ekstremaliu atveju.
„Jeigu tas mandatas ypatingai reikštų. Grybauskaitės statusui dalyvavimas Europos Parlamente reikštų gerokai žemesnį lygį, negu ji turi. Manau, kad ji 99,5 proc. niekur nedalyvaus, nes tai turi būti postas, kuris atitiktų jos lygį“, – kalbėjo ekspertas.
Jo nuomone, D. Grybauskaitė nebūtinai sutiktų ir su postu kokioje nors tarptautinėje organizacijoje, net jei jis būtų simbolinis.
„Prezidentas nori sulaukti tam tikros pagarbos. Tapus prezidentu į bet kokį postą neisi. Beveik galiu garantuoti, kad gerbiamas Gitanas Nausėda į SEB banko patarėjo postą taip pat negrįš“, – sakė M. Lapinskas.
Draudimo sugrįžti nėra
Lietuvos Konstitucijos 78 straipsnis skelbia, kad tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau sakė, kad draudimas asmeniui kandidatuoti trečią kartą prezidento rinkimuose yra vienintelis Konstitucijoje esantis ribojimas dėl prezidento kadencijų skaičiaus.
„Nėra jokių nuostatų, kiek kadencijų iš viso gali eiti prezidento pareigas. Tik vienas – ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Turi būti pertrauka, o po to, vėl gali būti renkamas dviem kadencijom iš eilės“, – kalbėjo Konstitucijos ekspertas.
Dainius Žalimas, Vytautas Sinkevičius (nuotr. BFL / V. Skaraitis)
V. Sinkevičius patvirtina, kad D. Grybauskaitė po pertraukos galėtų vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dabartinė prezidentė į Daukanto aikštę galėtų grįžti net greičiau nei po penkerių metų.
„Jei kitas žmogus išrenkamas prezidentu, tas formalus reikalavimas perleisti valdžią yra įvykdytas. Galiu tik samprotauti, bet, ko gero, jei išrinktas prezidentas neišbūtų, dėl kokios nors priežasties, visos kadencijos, buvęs prezidentas vėl galėtų kandidatuoti ir nepraėjus penkiems metams po paskutinės savo kadencijos“, – aiškino pašnekovas.
V. Sinkevičiaus teigimu, kadangi tokio atvejo nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę, sunku komentuoti D. Grybauskaitės galimybę po pertraukos grįžti į šalies vadovo postą. Tačiau, pašnekovo manymu, jei tokio situacija susiklostytų, Konstitucinis Teismas neturėtų tam prieštarauti.
Buvusio KT teisėjo tvirtinimu, nuostata, neleidžianti eiti prezidento pareigas daugiau nei du kartus iš eilės, yra tam, kad užtikrintų natūralią valdžios kaitą ir demokratiją šalyje.
„Draudimo esmė, kad asmuo nesuaugtų labai su valdžia. Taip pat, kad nesusidarytų aplink ištikimų asmenų ratas, kurie, galbūt, veikia ne tik dėl visuomenės ir valstybės interesų“, – komentavo V. Sinkevičius.
