Daugėja trijų vaikų pagrobimo Kaune detalių, pavyzdžiui, kad ne visi vaikai gimė Lietuvoje. Teigiama, kad vieno iš pasimatymu su vaikais metu vienas tėvų pastūmė įstaigoje dirbančią darbuotoją ir taip pagrobė vaikus. Be to, aiškėja ir tai, kad tėvai nerodė jokio noro bendrauti su vaikų teisių ar kitais pagalbą siūlančiais specialistais.
Pagrobtų vaikų šeima – atsisakiusi mūsų šalies pilietybės ir net išmetusi asmens dokumentus. Vaikai iš tėvų laikinai buvo paimti teismo sprendimu, nes gimdytojai neužtikrino jų ugdymo – neleido vaikų į mokyklą, netikrino sveikatos, vengė bendrauti su specialistais, o siūlomos pagalbos atsisakė.
Ant kojų sukeltos pareigūnų pajėgos ieško iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ Kaune pagrobtų 3 mažamečių. Du sūnus ir dukrą pasiėmė jų tėvai Mindaugas ir Inga Vilčinskai ir išsivežė „Fiat“ mikroautobusu, registruotu Vokietijoje. Automobilis rastas Tytuvėnuose. Šiame mieste gyvena Antano Kandroto – Celofano mama, o jis yra pasisakęs apie šią šeimą ir sveikino tokį vaikų pagrobimo būdą. Daugiau apie tai skaitykite čia.
„Liepos 18-tą, apie 10 ryto, Kaune, iš Plechavičiaus gatvėje esančio vaikų gerovės centro vyras ir moteris galimai savavališkai pagrobė tris 5, 7, 9-erių vaikus. Šiuo metu Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo“, – teigė Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pabrėžia, kad šiai šeimai reikėjo pagalbos, o dabar susiklosčiusi situacija, anot jos, yra labai jautri.
„Kalbam apie bendras situacijas, kada reikalinga pagalba. Ši šeima yra ta, kuriai reikėjo pagalbos, ir susiklostė tokia situacija, kad pagalbos nepriėmimas sukėlė vaikams tokias pasekmes, kad teismas išdavė leidimą paimti vaikus.
Ir šiandien turim tą jautrią situaciją, kada turime nerimą dėl vaikams nesaugios aplinkos ir labai tikimės, kad vaikai kuo greičiau grįžtų į saugią aplinką“, – pasakojo ji.
Pradėtos paieškos iš užsienyje
A. Vežbavičiūtė teigia, kad daug duomenų atskleisti negali dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, tačiau šiuo metu šeimos ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Manau, kad ieškoma plačiai, kreiptasi ir į kitas šalis ir Lietuvoje. (…) Kadangi vaikams yra nustatyta laikina globa, tai šiuo metu vaiko atstovai, pagal įstatymą yra globėjas, šiuo metu konkretus vaikų gerovės centras „Pastogė“, bet vaikam ir tėvam matytis, apskritai esant nustatytai laikinai globai, sudaromos sąlygos matytis, bendrauti ir, jeigu yra tik gerieji įpročiai, – vaikai grįžta į šeimą.
Šiuo konkrečiu atveju lygiai taip pat yra siūloma pagalba ir bendravimas yra užtikrintas, tačiau susiklostė tokia situacija“, – sako ji.
Pasak Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. Vežbavičiūtės, vaikai gali būti grąžinti į namus, tačiau tam turi būti aiškios garantijos, kad vaikas ar vaikai grįžta į saugius ir rūpestingus namus.
„Yra labai konkretūs terminai, kada galio trukti iki metų arba pratęsta iki 18 mėnesių, tačiau reguliariai yra peržiūrima šeimos situacija, pokyčiai. Jeigu tie gerieji pokyčiai įvyksta yra galimas greitas vaikų grąžinimas, aišku, turi būti garantijos, kad tai yra netrumpalaikiai pokyčiai, kad vaikai grįžtų į pasikeitusią, saugią, aprūpintą aplinką. Po mėnesio, dvejų yra galimos peržiūros ir priimami sprendimai, kad vaikai saugiai gali grįžti į šeimą, jei toliau tęsiama pagalba“, – aiškina ji.
A. Vežbavičiūtės neslepia, kad šeima susitikti su vaikais norėdavo labai dažnai. Tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja priduria, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaikus į šeimą.
„Labai dažnai, bet neikime prie tos individualios šeimos situacijos, tai yra labai jautri situacija ir kiekvienai šeimai ji yra jautri. Kadangi laikinosios globos tikslas yra grįžti vaikui į šeimą – tai ir yra, kad būtų kuo daugiau tų susitikimų, bet jie irgi turi būti kokybiški, vaikui saugūs. Tai visi šitie dalykai yra labai apsvarstomi ir su pagalbos priėmimu viskas yra maksimaliai pasiūloma. Galima matyti ir kasdiena“, – vardija A. Vežbavičiūtė.
Pamačiusius šiuos tėvus ir jų vaikus, policija prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai neatmeta, kad šeima galėjo išvykti į Vokietiją, kurioje anksčiau gyveno. Tiesa, automobilį, kuriuo šeima išvyko iš „Pastogės“ pareigūnai aptiko Tytuvėnuose, bet šeima galėjo sėsti į kitą mašiną.
„Atliekami intensyvūs paieškos veiksmai tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos sienų. Tikrinamos sąsajos, socialiniai ryšiai užsienyje bei galimi adresai“, – sakė prokurorė Lina Zakarauskaitė.
Aiškėja, kaip vyko pagrobimas
Kai kuriais atvejais, nerimaujant dėl vaikų saugumo ar siekiant juos apsaugoti nuo galimos įtakos, tėvai su vaikais susitinka stebint specialistams. Ar taip buvo ir šiuo atveju, nėra komentuojama.
„Pastogės“ atstovai situacijos plačiau nekomentuoja, bet esą tokio incidento nėra turėję.
„Siekiant apsaugoti mažamečių vaikų interesus ir nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui, jokios informacijos pateikti negalime“, – kalbėjo „Pastogės“ direktorė Gražina Didžbalienė.
„Pastogės“ darbuotojai norėjo sustabdyti tėvus, bet buvo apstumdyti.
„Pirminiais duomenimis, vienas iš suaugusiųjų pastūmė ten dirbusią moterį“, – teigė R. Zarauskienė.
Trys Vilčinskų mažamečiai globos centre atsidūrė simbolinę vaikų gynimo dieną – birželio pirmąją, vadovaujantis išvakarėse priimtu teismo sprendimu, į kurį kreipėsi vaiko teisių specialistai.
„Tėvų valdžia buvo naudojama priešingai vaiko interesams. Pakankamai ilgą laiką nuo 2022 m. rudens vaikams nelankant mokyklos, nesirūpinant sveikatos patikrinimu, nebendradarbiaujant nei su specialistais, nei su pedagogais buvo imtąsi kraštutinių priemonių – kreiptasi į teismą leidimo paimti vaikus iš nesaugios aplinkos“, – sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Vaiko teisių specialistai konkrečios šeimos situacijos nedetalizuoja, bet vaikams mato didelę grėsmė.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, jog tėvai, tai yra mama ir tėtis, neturėdami teisėto pagrindo įsisodino į automobilį, kurio markę vėliau nustatė policijos pareigūnai, tris savo mažamečius vaikus bei pasišalino nežinoma kryptimi.
„Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 156 str. 2 d., tai yra dėl vaiko pagrobimo. Noriu informuoti, kad už šią nusikalstamą veiką, sankcija didžiausia numatyta 2 metų laisvės atėmimo, – teigė Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė. – Atliekami intensyvūs paieškos veiksmai tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos sienų. Tikrinami sąsajai, socialiniai ryšiai užsienyje bei galimi adresai.“
Automobilis buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau konkrečiai detalių pareigūnai įvardinti dabar negali.
„Tikriname visas versijas, kadangi neturime duomenų ar galėjo persėsti, ar apsistoti toje teritorijoje, ar vietovėje kur rastas automobilis. Todėl visos versijos yra tikrinamos“, – sakė Kauno policijos atstovė.
Nustatyta, kad du vaikučiai turėjo lankyti ugdymo įstaigas, bet tai nebuvo daroma. Šeima atsisakė socialinių paslaugų, nebendradarbiavo su vaiko teisių specialistais, nei su socialiniais darbuotojais.
Šeima gyveno užsienyje
Aiškėja, kad šeima iki 2022 metų gyveno ne Lietuvos Respublikoje. 2 vaikų asmens tapatybės dokumentai buvo pagaminti Lietuvos ambasadoje ir jie atvyko į Lietuvos Respubliką.
„Du mažamečiai gimė Vokietijoje, kitas tikėtina Lietuvoje“, – patikino policijos atstovė.
Šeima teisėsaugai tapo nuo 2022 m. vasaros.
„Šeima į Lietuvą atsikėlė gyventi 2022 metais ir, ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaiko teisių specialistams buvo žinoma nuo 2022 metų liepos mėnesio, tai netrukus buvo sprendžiamas ir vaikų paėmimo klausimas“, – patikslino Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.
Kodėl šeima tapo žinoma policijai 2022 m. skaitykite čia.
Daugiau detalių ieškokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
