Išsipūtusios dujų ir elektros kainos jau rašo nuosprendžius darbuotojams – jau yra įmonių, kurios žmones atleido ar netrukus atleis būtent dėl nepakeliamų energetikos sąskaitų. Ekonomistai neabejoja, kad tai – tik problemų pradžia, nedarbas Lietuvoje tikrai augs.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad darbuotojų negalima lengva ranka mėtyti į gatvę, darbdaviai esą turi jausti atsakomybę. O veiklą stabdančios „Achemos“ darbuotojai nežino, kaip teks išgyventi už penkių šimtų eurų prastovas – kai kurie iš darbo ketina išeiti patys.
Dalis „Achemos“ kaminų dar rūksta, tačiau jau netrukus trąšų gamyba sustos nežinia kuriam laikui. Net ir tie jonaviškiai, kurie gamykloje nedirba, dėl žinios pakraupę:
Bardakas, nieko čia gero nėra, baisu. Tiesiog griūk žemėn ir būk negyvas.“
„Baisu, nepaprastai baisu.“
Apie veiklos stabdymą „Achemos“ vadovai pranešė praėjusią savaitę. Priežastis – išbrangusios dujos, kurios yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas. „Achemoje“ dirba apie 1300 žmonių, atleisti vadovai ketina iki penkių procentų darbuotojų, o į prastovas išeiti turės maždaug 500 žmonių.
Tokio likimo išvengs keturis dešimtmečius gamykloje dirbanti įmonės savininkės bendravardė – Lyda, jos dervų cechas veiks ir toliau: „Daug kartų būdavo, kai brangsta dujos. Bet niekas neišvaro iš darbo, visada pasirūpina, tikrai.“
Tačiau kiti miestiečiai neabejoja – atsiras bedarbių:
„Tiems, kas dirba, tai tikrai nepaprastai blogai.“
„Labai prastai. Bedarbystė Jonavoj bus didelė, jei neatsidarys.“
Niūrias nuotaikas gamyklos viduje atskleidžia profsąjungos vadovė. Birutė Daškevičienė pasakoja, kad prastovų išmokų dydžiai svyruos nuo minimalios algos iki 900-ų eurų, tačiau labiausiai išsigandę tie, kurie per mėnesį gaus iki 500-ų eurų.
„Skaičiuoja, kad iš tokių pajamų elementariai išgyventi negalės, poreikių patenkinti, paskolos paimtos. Vaikai auginami, šildymo sezonas prasidedantis. Darbuotojai labiausiai dėl šito išgyvena“, – teigia „Achemos“ profsąjungos vadovė Birutė Daškevičienė.
Ar valdyba nuspręs išmokas padidinti, dar nežinia. Tačiau kai cechai vėl užsikurs, pasak Daškevičienės, gali nebebūti kam juose dirbti. Žmonės svarsto pereiti kitur.
„Sulaukiam kontaktų iš bendrovių, kurie nori prisitraukti specialistų, nes gamykloje dirba kvalifikuoti darbuotojai, turi po 5–8 pažymėjimus išsilaikę, turi specifinių žinių dirbti chemijos pramonės įmonėse“, – tvirtina B. Daškevičienė.
Augant nerimui dėl Lietuvoje didėsiančio nedarbo, prezidentas Gitanas Nausėda kreipiasi į darbdavius.
„Pirmiausia, tai yra didelė darbdavio atsakomybė. Negalima žiūrėti į žmogų kaip į kokį įrengimą, kurį bet kada gali išvaryti remontui ar pašalinti. Žmonės yra gyvojo verslo audinio dalis. Negalima žmonių imti ir mėtyti į gatvę“, – sako G. Nausėda.
O nedarbo problema jau ryškėja. Užimtumo tarnyba pastaruoju metu jau gavo įmonių vadovų pranešimų, kad pavaldinius jie netrukus ketina atleisti būtent dėl kosminių sąskaitų už elektrą ar dujas.
„Deja, jie taip ir pasako – kad energijos kainos tampa per didele našta jų veiklos tęstinumui“, – komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė Brigita Blavaščiūnienė.
Kol kas energetikos kainos nuosprendžiu tapo maždaug pusšimčiui žmonių, tačiau tendencija jau aiški.
„Manytume, kad ateityje mažesnės įmonės nepakels išlaidų naštos ir jų gali atsirasti ir daugiau“, – sako B. Blavaščiūnienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pačių pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus per metus smarkiai nepadaugėjo, tačiau net dvigubai išaugo atleidžiamų darbuotojų skaičius. Jei pernai per pirmą pusmetį darbo neteko 2200 žmonių, šiemet – jau 4400-ai. Daugiausia – transporto, apdirbamosios gamybos, švietimo srityse. Ekonomistai įsitikinę, kad tai – ne pabaiga.
„Tie skaičiai gali blogėti ir tai susiję su Lietuvos ekonomikos struktūra“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak Izgorodino, daugiau kaip pusę visų darbo vietų privačiame versle sudaro būtent pramonės, mažmeninės prekybos ir statybų sektoriai, o jie – ir jautriausi energetikos kainų šuoliams.
„Plastiko, chemijos, trąšų bendrovės priverstos stabdyti veiklą, bet kita didelė problema yra neapibrėžtumas tarp vartotojų“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomistas mano, kad pagelbėti verslui galėtų ir valdžia – imdamasi panašių priemonių kaip pandemijos metu. Pavyzdžiui, leisti atidėti mokesčių mokėjimą ar teikti lengvatines paskolas.
„Laikinas energetikos kainų užšaldymas įmonėms, nes turime panašią priemonę gyventojams – laikinai energetikos kainos žmonėms užšaldomos“, – teigia A. Izogorodinas.
Naujienų iš valdžios laukia ir didžiules sąskaitas gaunantys gyventojai. Pareiškęs, kad svarbiau nei pinigų gynybai kitų metų biudžete yra lėšų rasti energetikos kompensacijoms, Gitanas Nausėda žmonėms daugiau informacijos žada po savaitgalio.
„Kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių jau kitą savaitę“, – tikina G. Nausėda.
Premjerė Šimonytė jau anksčiau tvirtino, kad elektros ir dujų kainų kompensacijoms Vyriausybė kitų metų biudžete skirs iki milijardo eurų.
