Norėdami gauti senatvės pensiją daugelis gyventojų turės dirbti 35 metus ar ilgiau. Tačiau teisėjams užtenka ir 5 metų ar net mažiau, kad gautų specialią valstybinę pensiją. Pensijai gauti netrukdo netgi įvykdytos vagystės.
Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) penkių teisėjų kolegija nutarė, kad teisėjo pensija turi būti skirta žmogui, kuris veikiausiai ir nedirbo teisėjo darbo 5 metus, kaip to reikalauja įstatymas.
Pensijai pritrūko 3 dienų?
Prieš kurį laiką prašydamas skirti teisėjo pensiją į Nacionalinę teismų administraciją kreipėsi Klaipėdos advokatas Vitalijus Guntis.
NTA direktorius įsakymu nusprendė pensijos neskirti, nes jis neatitiko įstatyme nustatyto reikalavimo – nebuvo įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo.
Teismų administracija rėmėsi „Sodros“ raštu, kuriame teigiama, kad, pagal darbo knygelės įrašą, V. Guntis nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. buvo išrinktas Klaipėdos rajono teismo teisėju ir atleistas iš šio teismo 1995 m. liepos 28 d.
Paprastai kalbant, vadovaujantis šiais duomenimis, jam iki teisėjo valstybinės pensijos trūko 3 dienų darbo.
Tačiau buvęs teisėjas ir advokatas su tokiu vertinimu nesutiko ir administracijos direktoriaus įsakymą apskundė. Pirmos instancijos teismas priėmė buvusiam teisėjui palankų sprendimą. Vis dėlto tuomet Nacionalinė teismų administracija jį jau apskundė LVAT.
Pradėjo anksčiau, o baigė – vėliau?
Sprendžiant iš bylos, V. Guntis įtikinėjo teisme pradėjęs dirbti ne tada, kai nurodo „Sodra“, o „keliomis dienomis anksčiau, t. y. 1990 m. liepos 26 d., paprašius pačiam ministrui, kuris savo prašymą motyvavo tuo, kad norėtų pareiškėją skirti šio teismo pirmininku.“
Buvęs teisėjas kitaip aiškino, ir kada baigė savo darbą teisme.
V. Guntis suabejojo NTA pateiktu ir paties pasirašytu 1995 m. liepos 18 d. teismo perdavimo–priėmimo aktu, kuriuo jis, kaip tuometinis teismo pirmininkas, dalyvaujant kitiems teisėjams, perdavė teismo dokumentus, bylas, raktus, inventorių, antspaudus ir archyvą.
Pasak bylos medžiagos, buvusio teisėjo bloknote užrašyta, kad būtent tą dieną jis neva buvo operuotas ligoninėje ir teismo perdavimo–priėmimo aktą pasirašė tik 1995 m. rugpjūčio 4 d., kiek apgijęs.
„V. Guntis paaiškino, jog minėtą aktą trise teismo patalpose atgaline data pasirašė tik dėl to, kad nereikėtų 12 lapų akto perspausdinti mašinėle“, – apie prisipažinimą galimai suklastojus dokumentą rašoma byloje.
Taigi buvęs teisėjas įrodinėjo, kad teisme faktiškai pradėjo ir baigė darbą kitomis dienomis, nei rodė oficialūs dokumentai. Esą jis tikrai yra pradirbęs daugiau nei 5 metus, tad nusipelno teisėjo valstybinės pensijos.
Sprendžiant iš bylos, pats buvęs teisėjas neginčija reikalavimo būti realiai dirbus nustatytą terminą norint gauti pensiją. Jis tik ginčijosi, kada faktiškai pradėjo ir baigė darbą.
Pensiją turės skirti iš naujo
Vis dėlto, sprendžiant iš neskundžiamos LVAT nutarties, faktinio darbo teisėju pradžia ir pabaiga nėra svarbiausia skiriant valstybinę pensiją.
Esą teisėjo išrinkimo ir atleidimo tvarką teisinis reguliavimas sieja su jo nepriklausomumo užtikrinimu – be kita ko, ir socialinėmis garantijomis. Pasak teisėjų kolegijos, „dar vienas su teisėjo nepriklausomumu susijusių aspektų – teisėjo valstybinė pensija.“
„Konstitucinis Teismas pažymi, kad įstatymu nustatyta teisėjų valstybinė pensija nėra savitikslė ir pagal Konstituciją nėra vertinama kaip privilegija; tokios garantijos nustatymas siejamas su ypatingu konstituciniu teisėjo statusu“, – rašoma LVAT nutartyje.
Tuo metu pats statusas esą atsiranda ne tada, kai žmogus realiai pradeda ir baigia dirbti, o kai jis suteikiamas ar panaikinamas:
„Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendroji taisyklė yra, kad teisėjo darbo pradžią lemia kompetentingo subjekto (byloje nagrinėjamu atveju – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) atliekamas asmens išrinkimas (paskyrimas) teisėju, o pabaigą – atleidimas iš pareigų Prezidento dekretu.“
V. Guntį tuometinė Seimo pirmtakė Aukščiausioji Taryba Klaipėdos apylinkės teisėju išrinko 1990 m. liepos 12 d. Iš teisėjo pareigų jis buvo atleistas po 5 metų ir 1 dienos – 1995 m. liepos 13 d., kai įsigaliojo atitinkamas tų metų birželio 29 d. pasirašytas tuometinio prezidento Algirdo Brazausko dekretas.
Taigi LVAT paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris NTA įpareigojo priimti naują sprendimą dėl valstybinės pensijos skyrimui V. Gunčiui.
Apsivogė du kartus
Prieš 10 metų V. Gunčio pavardė gana plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje.
Jis buvo dukart pagautas vieno prekybos tinklo parduotuvėje vagiantis maisto prekes (pakelį sausainių, karką, indelį kakavos, agurką) ir laikraščius.
Portalui tv3.lt Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad jame buvo nagrinėjama buvusio teisėjo administracinių nusižengimų byla ir 2013-09-02 dienos nutartimi buvo paliktas nepakeistas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. Gunčiui paskirta 500 litų bauda (apie 145 eurų).
„Jis buvo nubaustas už administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus – vagystę iš parduotuvės. Pavogtų daiktų vertė buvo nedidelė, todėl tai buvo administracinis nusižengimas, už kurį skirta nuobauda asmeniui teistumo nesukėlė“, – paaiškino teismas.
Pats buvęs teisėjas viešai neigė tyčia apsivogęs. Esą už prekes parduotuvėje jis nesumokėjęs per „neapsižiūrėjimą“, susijusį su „sustreikavusia sveikata“.
