Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nutraukė diskusijas apie tai, ar lenkai gintų Lietuvą Rusijos kariuomenės invazijos atveju.
Kiek anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lenkija turėtų teisinių apribojimų ginti Lietuvą agresijos atveju.
Neįsivaizduoja kito varianto
Interviu LRT paklaustas, ar Lenkija gintų Lietuvą, A. Duda sakė neįsivaizduojantis kito varianto.
„Lenkijos kariuomenė gintų Lietuvą. Neįsivaizduoju jokio kito varianto“, – interviu sakė Andrzejus Duda.
Kartu jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos puolimo prieš Lietuvą atveju NATO 100 proc. padės Aljanso valstybei narei.
„Pradėkime nuo to, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO narės, yra aiškus įsipareigojimas pagal 5 straipsnį. Jei šis kolektyvinės gynybos įsipareigojimas […] bus pažeistas, tai bus katastrofa ir iš tiesų reikš Aljanso žlugimą“, – sakė A. Duda.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Vėliau Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat patvirtino, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
