Vasario 20 dieną, į Rokiškį su darbo vizitu atvyko Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministerijos komanda lankėsi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) ir Rokiškio rajono ligoninėje, kur bendravo su vadovais ir medikais. Vizitą pradėjęs poliklinikos registratūroje, viešnagę mūsų gydymo įstaigose ministras užbaigė ligoninės slaugos skyriuje. Jis apsilankė vaikų poliklinikoje, pas dantų gydytojus, laboratorijoje, dienos stacionaro paslaugų, Greitosios medicinos pagalbos ir Priėmimo skyriuose, kur bendravo su medikais ir pacientais.
Atkreipė dėmesį
Rokiškio gydymo įstaigose lankęsis sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys akcentavo, kad turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp pirminės ir antrinės grandies gydymo įstaigų, išvengiant perteklinio pacientų vaikščiojimo iš vienos įstaigos į kitą. Susitikime su gydymo įstaigų vadovais jis atkreipė dėmesį ir į gydytojų pritraukimo į regionus aktualumą – apie trečdalis regionuose dirbančių gydytojų yra vyresnio nei 60-ies metų amžiaus.
Geriau, negu nieko
Pasak Rokiškio PASPC direktorės Danguolės Kondratenkienės, su ministru aptartos visiems rajonams aktualios problemos: specialistų trūkumas ir bendradarbiavimas tarp įstaigų.
„Aptarėme ir dvi programas. Viena finansinės paramos programa skirta gydytojams rezidentams ir sveikatos priežiūros specialistams, o kita programa – į rajoną atvykusiems gydytojams. Šiandien turime tris gydytojus, pasinaudojusius ja. Ji veikia, nors gal ir tobulintina, bet tai yra geriau, negu nieko. Be to, mūsų įstaiga moka stipendijas gydytojams rezidentams, kad jie baigę studijas atvažiuotų pas mus dirbti šeimos gydytojais“, – kalbėjo D. Kondratenkienė.
Šiuo metu Rokiškio PASCP galėtų įdarbinti dar vieną šeimos gydytoją, o po kelių metų jau trūks 2–3 tokių specialistų.
Trūksta gydytojų
Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis sakė, kad tarp pagrindinių klausimų, kurie buvo svarstyti susitikime su ministru, tai – gydytojų poreikis.
„Mums trūksta vidaus ligų ir reabilitacijos gydytojų poreikis. Ruošiame rezidentus, šiuo metu – radiologą, abdominalinį chirurgą, kurie sugrįš pas mus rudenį. Turime pakankami jauną chirurgų, ortopedų traumatologų kolektyvą. Teikiame prioritetines paslaugas: dienos chirurgijos ir dienos stacionaro bei stebėjimo paslaugas priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kur atskiroje palatoje stebimi pacientai“, – sakė R. Martinėlis.
Pasak direktoriaus, didelių eilių konsultacinėje poliklinikoje nėra, ilgiausiai – iki poros savaičių, tenka laukti pas kardiologus ir pas traumatologus ortopedus.
„Tai – sisteminė visos šalies problema, nes pas kitus specialistus galima patekti per trumpą laiką. Bet kokio specialisto skubi pagalba teikiama tą pačią dieną, taip pat visą parą dirba priėmimo skyrius. Manau, kad paslaugų prieinamumas pas mus yra geras“, – teigė R. Martinėlis.
Davė interviu
Po vizito Rokiškio gydymo įstaigose ministras A. Dulkys atsakė į „Rokiškio Sirenos“ klausimus.
Kokį įspūdį paliko mūsų rajono gydymo įstaigos?
Pirmą įspūdį lankydamas savivaldos sveikatos priežiūros įstaigas susidarau žiūrėdamas, kaip bendrai atrodo sutvarkytas miestas ir kokia situacija yra jo gydymo įstaigose. Tai, mano nuomone, kaip tam tikras matavimo vienetas. Man atrodo, jog nesvarbu kokia Rokiškyje buvo vietinė valdžia ir kokiais periodais, ji tikrai adekvačiai žiūrėjo į savo gydymo įstaigas. Tai reiškia, kad jos nebuvo paliktos už prioritetų ribų. Kaip ir pačiame jūsų mieste matosi tvarkomos vietos, taip ir gydymo įstaigose. Deja, bet yra tekę išvysti gydymo įstaigų, kur miestas nukeliavęs Vakarų Europos keliu ir matai, kaip tam rasta laiko, dėmesio ir išteklių, o gydymo įstaigos likusios lyg prieš 3-4 dešimtmečius. Rokiškyje pastebėjau, kad yra skirta dėmesio gydymo įstaigoms, jų įrangai, laboratorijoms.
Be abejo, kalbant apie medikus, matosi kartų kaita. Apie 40 proc. gydytojų yra, sakykim, signalinio amžiaus, kai reikia galvoti kas juos pakeis, bet čia ne tik Rokiškio situacija, tai matome ir kitur šalyje.
Šiandien pas jus sutikau ir jaunimo: padalinių vadovų, gydytojų rezidentų. Tai nuteikia pozityviai ir suteikia vilties. Bet iš pokalbių suprantu šie žmonės laukia – yra budėjimo režime, nes turi tam tikrų lūkesčių, jie nori suprasti ar toliau bus skiriama dėmesio sveikatos apsaugai. Dabar jau nekalbama vien apie tai, kad suteikite būstą permiegoti ir mes čia atvažiuosime. Žmonės žiūri kur kas plačiau: į darbo kultūrą, nes kuo toliau tuo labiau auga gydymo įstaigų vadovų indėlis, reikia, kad atvykstantys jauni žmonės patirtų dėmesį. Jie apsižiūri, kaip organizuojamas darbas, nes labai svarbi darbo kultūra. Jaunas gydytojas visada pajaus ar darbo grafikai sudaromi sąžiningai, ar pacientais yra pasiskirstoma atsitiktiniu atrankos būdu, ar parenkami. Nuo visų šių darbo organizavimo elementų ir priklauso ar žmogus norės čia pasilikti, ar ne.
Bendravote su Rokiškio PASPC dirbančia rezidente, turite vilties, kad jaunimas pasiliks Rokiškyje?
Taip, pasikeitėme kontaktais. Ji man bus lakmuso popierėlis, nes palaikysime ryšį. Man svarbu ką ji galvoja, nes dirbdama mato ką keičiame tvarkose. Jeigu ši gydytoja po kelerių metų liks dirbs Rokiškyje, reiškia, įstaigos vadovai ir mes judame geru keliu. Jeigu ji vis tik pabėgs, bus signalas, kad per mažai įdėjome pastangų arba jos buvo netaiklios.
Kalbėdamas su rezidente ir bandydamas atsistoti į jos batus, matau, kad yra vietos, kurias mes galime pakeisti. Taip yra visose gydymo įstaigose. Gal tik 3 proc. visų šalies rezidentų praktiką atlieka ne Vilniuje ar Kaune, o regionuose. Mes sakome, kad 30 proc. praktikos laiko būtų regionuose, iš savo pusės tą žingsnį žengėme.
Nemažai bendravote ir su Rokiškio gydymo įstaigų vadovais. Ką pastebėjote?
Pakalbėjęs su vienais ir kitais specialistais matau, kad gyvybiškai svarbus bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų. Tai reiškia, tarp poliklinikos ir ligoninės. Šiandien tokių istorijų, kai šeimos gydytojas sako, kad jam vėl grąžino pacientą iš ligoninės atgal, netrūko. Kodėl jį grąžino? Ar kad dar kartą su ligoniu pasikalbėtų? Juk ligoninėje galėjo išrašyti siuntimą. Juk pacientui jau paskyrė visą gydymo programą, bet vis tiek dar siunčia pasikonsultuoti su gydytoju. Visa tai nėra iš teisės aktų, tai – gyvenimo praktika. Tai rodo, ko mums trūksta ir kad į pacientą reikia žiūrėti ne kaip į silpnąją grandį, bet kaip į klientą – ar jam patogu.
Kokį įspūdį jums sudarė mūsų gydymo įstaigų patalpos, materialinė bazė, aprūpinimas įranga?
Visada pirmą įspūdį susidarau paklausęs, ką galime padaryti jūsų gydymo įstaigoje. „Susimąstymo lemputė“ man iškart užsidega tada, jeigu pirmieji pasiūlymai būna susiję su priestato statymu ar naujo brangaus įrengimo pirkimu. Iškart kyla klausimas, ar tie žmonės gerai pažįsta savo savivaldybės pacientus, ar tikrai žino ko jiems reikia ir ar tikrai moka organizuoti darbą, nes Lietuvoje turime situaciją, kai daugiau negu pusė visos nupirktos brangios įrangos yra pilnai neišnaudojama. Todėl vos tik išgirstu, kad visos mūsų problemos išsispręs nupirkus dar vieną įrengimą, prisipažinsiu, iškart žiūriu su tam tikru nepasitikėjimu. Man kur kas svarbiau, kai gydymo įstaigų vadovai pasakoja, kaip turi planų pakeisti pacientų judėjimo srautus ir darbo organizavimą ir pan. Kai po tokių svarbių dalykų kažkas prakalba apie įrangos pirkimą, visai kitaip klausomės tokių pasiūlymų.
Ką pirmiausia išgirdote Rokiškyje – pasiūlymus kaip tobulinti sistemą ar paslaugų prieinamumą, ar prašymą kažką nupirkti?
Pasakyčiau taip, prašymas buvo, bet jis nebuvo pirmas. Tiesą sakant, šiandien mūsų komanda paskyrė labai daug laiko pokalbiams su medicinos personalu. Man buvo sudarytos galimybės užeiti į tą kabinetą, kurį pats pasirinkau, o ne tą, kurį man pasiūlė ir surepetavo. Galiu pagirti vadovus. Tikiu, kad Rokiškyje būsimas sveikatos centras per bendradarbiavimo sutartį suvienys čia esančias gydymo įstaigas ir sudarys galimybes išsikalbėti bei rasti bendrus sprendinius, ką galima padaryti geriau. Kaip ministras matau naudą, nes regionuose ne vieną labai taiklią vietą, kurią reikia pataisyti, parodė vietos gydytojai. Paciento atžvilgiu labai daug dalykų gali pagerėti, jeigu gydymo įstaigų vadovai, administracijos dažniau pasikalbės tarpusavyje, o ne siuntinės pacientą tarp gydymo įstaigų kaip molekulę, kuri nuolat keliauja.
