Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma.
Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.
Ekonomisto pateikti skaičiai rodo, kad šalies situacija vis prastėja, o bandymai gerinti padėtį gali iššaukti ekonominę recesiją arba hiperinfliaciją. Įraše jis nurodo, kad rusiškos „Urals“ naftos kaina sumažėjo iki 66 JAV dolerių (apie 68,45 euro) už barelį, yra kone trečdaliu mažesnė nei 2022 m. vasario mėn. ir apie 10 proc. mažesnė nei 2021 m. rugsėjo mėn.
Rusiškos „Urals“ naftos kaina būdavo panaši į „Brent“ naftos kainą, tačiau, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusija yra priversta parduoti savo naftą su nuolaida, šiuo metu siekiančia apie 22 JAV dolerius (apie 22,82 euro) už barelį“, – rašė ekonomistas.
Ž. Mauricas pamini, kad gamtinių dujų kaina Europoje sumažėjo iki 170 eurų už MWh (2022 m. rugpjūčio 26 d. siekė 342 eurus už MWh), o rusiškų dujų eksporto apimtys į ES nusmuko 5–6 kartus.
„Atitinkamai, Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų (pajamos iš naftos ir dujų sudaro 44 proc. visų Rusijos biudžeto pajamų) tapo mažesnės nei prieš metus.
Palyginimui, 2022 m. pavasarį jos buvo net 84 proc. didesnės nei 2021 m. pavasarį (prasidėjus karui Ukrainoje Rusija gavo rekordines pajamas iš naftos ir dujų eksporto), tačiau 2022 m. vasarą jos jau tapo 5 proc. mažesnės nei 2021 m. vasarą“, – skaičiuoja ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad, vertinant pastarųjų savaičių tendencijas, labai tikėtina, kad 2022 m. rudenį jos bus apie 20–30 proc. mažesnės nei 2021 m. rudenį.
Ž. Mauricas išskiria, kad Rusijos biudžeto pajamos ne iš naftos ir dujų, kurios pastaruoju metu sparčiai didėjo ir sudarė vis didesnę biudžeto pajamų dalį (pvz. 2011–2014 m. jos sudarė maždaug 50 proc. biudžeto pajamų, o 2021 metais – net 65 proc.), krenta „kaip kirviu į dugną“, o paskelbta mobilizacija šias pajamas neabejotinai dar labiau sumažins.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikia „Toyota“, kuri praeitą savaitę paskelbė uždaranti savo gamyklą Sankt Peterburge.
Jo teigimu, atitinkamai Rusijos biudžeto pajamos krenta ir kris toliau, bet išlaidos – didėja ir didės toliau, nes reikia finansuoti karą Ukrainoje ir represinio aparato išlaikymą (pvz., spalio mėn. atlyginimai valdininkams padidės 4 proc.), tad skirtumas tarp biudžeto išlaidų ir pajamų augs.
Ž. Mauricas pamini, kad 2022 m. pavasarį Rusijos biudžeto perteklius siekė 1,05 trln. Rublių (apie 18,4 mlrd. eurų), o 2022 m. vasarą buvo fiksuotas net 1,45 trln. rublių (apie 25,4 mlrd. eurų) deficitas. Palyginimui – 2021 m. pavasarį ir vasarą buvo fiksuoti 0,98 ir 0,63 trln. rublių (apie 17 ir 11 mlrd. eurų) pertekliai.
„Ką planuoja Rusija? Išlaidos krašto apsaugai 2023 m. augs net 43 proc., o nacionaliniam saugumui (t.y. represijoms) – 40 proc. Rusija planuoja surinkti daugiau pajamų keldama naftos ir dujų eksporto mokesčius, bet, jei naftos ir dujų kaina mažės toliau – šis planas gali sugriūti“, – savo paskyroje rašo ekonomistas.
Anot banko atstovo, Rusija taip pat planuoja daugiau skolintis vidaus rinkoje, bet, turint omenyje kylantį chaosą dėl paskelbtos mobilizacijos, ekonomistas abejoja, ar atsiras daug norinčių skolinti pinigus šiam režimui.
„Tad Rusijos laukia išties sunkūs 2023-ieji, nes arba reikės „veržtis diržus“, arba „spausdinti pinigus“ (t.y. skolintis iš centrinio banko).
Pirmasis pasirinkimas lemtų dar didesnę ekonominę recesiją, o antrasis – hiperinfliaciją (dažnas karų palydovas). Kaip sako prancūzai „cul–de–sac“ (liet. aklavietė)“, – komentuoja Ž. Mauricas.
