Lietuvą užklupus staigiai orų permainai, kuomet įvyko didesnis nei 20 laipsnių temperatūros pokytis, daugelis marškinėlius trumpomis rankovėmis vėl iškeitė į striukes. Dėl kokių priežasčių taip greitai keičiasi termometro stulpeliai bei kokių anomalijų galime tikėtis ateityje dalinasi klimatologas Egidijus Rimkus.
Ekspertas paaiškina, kad staigi orų kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacija ir oro masių judėjimais. Ir nors tokie reiškiniai mūsų šalyje nėra dažni, kartais jie vis dėlto pasitaiko.
„Tai nėra ekstremalus atvejis. Aišku, tai labiau būdinga šaltajam metų laikotarpiui. O dažniausiai pasitaiko itin šaltų orų staigus atodrėkis ir temperatūra labai staigiai paauga“, – pasakoja E. Rimkus.
Tačiau, nors šiais metais sniegas didžiojoje Lietuvos dalyje ištirpo sausio mėnesio pabaigoje, o dar šią savaitę galėjome mėgautis ir vasarą primenančia gaiva, anot klimatologo, šie metai nebuvo išskirtiniai.
„Šie metai nebuvo labai išskirtiniai. Galbūt tik tuo, kad jau gruodžio pradžioje turėjome sniego, kas pakankamai retai pasitaiko paskutiniais dešimtmečiais. O tai, kad sniegas ištirpsta vasario mėnesį – yra klimato kaitos požymis ir to mes galime dar labiau tikėtis ateityje“, – dalinasi ekspertas.
Vyras sako, jog pakankamai realu, kad taip pat turėsime vis daugiau žiemų, kuomet neturėsime gausaus sniego.
„Tokie pokyčiai vis stiprės ir mes turėsim vis daugiau ir daugiau žiemų, kada sniego danga išvis nebesiformuos. Kaip kad buvo 2019-2020 metų žiemą“, – tvirtina klimatologas.
Galime sulaukti ir ekstremalesnių oro sąlygų
Visgi, ekspertas perspėja, kad tolimesnėje ateityje klimato kaitos sukelti pokyčiai bus dar intensyvesni.
Tikėtina, kad sulauksime vasaros sezonui būdingų karščio bangų, sausrų. Padažnėti gali ir audrų ar ekstremalių liūčių skaičius. Tuo tarpu, žiemos laikotarpiu bėdų kils jau ir su šią žiemą kilusiais potvyniais vakarų Lietuvoje.
„Turėjome ekstremalius potvynius vakarų Lietuvoje, susijusius su tuo, kad per trumpą laiko tarpą iškrito gausus sniegas. Po kelių dienų pradėjo lyti, ir ištirpęs sniegas sukėlė potvynius. Būtent tokias situacijas matėme Kretingos ir Klaipėdos rajonuose“, – komentuoja E. Rimkus.
Klimato pokyčiai neaplenks ir Lietuvos gamtos, kuriai, pasak eksperto, šaltesnės žiemos yra naudingos. Iššūkių sukels ir kenkėjų populiacijų augimas, kurios įprastai, šaltuoju metų laikotarpiu, sumažėdavo.
Dėl šiltėjančių klimato sąlygų su sunkumais susidurs ir labiau pažeidžiamoms žmonių grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus piliečiai. Kuriems gali būti sunkiau adaptuotis prie naujų sąlygų.
„Tas orų permainingumas, ypatingai šaltuoju metų laikotarpiu, kai labai staigiai reikia keisti drabužius ir prisitaikyti prie šilumos ar šalčio, be jokios abejonės, didina sergamumą įvairiomis virusinėmis ligomis“, – tvirtina klimatologas.
Dedamos pastangos nepakankamos
Dar 2015 metais Paryžiuje pasaulio valstybių vadovai susitarė, jog imsis visų reikalingų veiksmų, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio pagal Celsijų, palyginti su pramoninės revoliucijos pradžios lygiu.
Tačiau E. Rimkus sako, kad dabar ekspertai neabejoja, jog greitu metu ši riba bus peržengta, o pasaulinė visuomenė daro per mažai, kad klimato kaita būtų suvaldyta.
„2023 metais, remiantis įvairiais skaičiavimais, pasiekėme 1,4 laipsniais didesnę vidutinę temperatūrą. Aišku, tai nereiškia, kad kirtus 1,5 laipsnių ribą, iškart įvyks katastrofa. Bet mes ir toliau turėtume dėti pastangas, nors į dabartinius pasiekimus aš žiūriu pakankamai skeptiškai“, – dalinasi vyras.
Pasak jo, prie klimato kaitos valdymo prisidėti gali kiekvienas, tačiau tai reikalauja įvairių gyvenimo įpročių pasikeitimų. Pavyzdžiui, alternatyvių transporto priemonių rinkimosi, rūšiavimo ar mažesnio mėsos vartojimo. Ir Nors atrodo, kad tai maži veiksmai, būtent jie ir suteikia rezultatų bei pokyčių.
„Mes kiekvienas galime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir savo veiksmais rodyti pavyzdį kitiems“, – tvirtina E. Rimkus.
