Trečiadienį socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad neketina imtis ministrės pirmininkės pareigų, nors jos partija rinkimuose pelnė nemažą rinkėjų pasitikėjimą. Toks staigus posūkis sukėlė didžiulį rezonansą tiek tarp politologų, tiek tarp visuomenės, kurioje daugelis jautėsi apgauti po optimistiškai skambėjusių pažadų. Ekspertai diskutuoja, ar Blinkevičiūtės pasitraukimas nuo vadovavimo Vyriausybei yra praradimas valstybei, ar priešingai – nauda? Ar ji būtų buvusi pajėgi būti naujosios Vyriausybės ministre pirmininke?
Politologas Virginijus Valentinavičius Vilijos Blinkevičiūtės pasitraukimą vertina kaip gerą dalyką, leidusį Lietuvai išvengti galimos žalos. Jis pabrėžia, kad Blinkevičiūtė, tapusi premjere, galėjo sukelti daugiau ekonominių ir socialinių problemų, nei sugebėtų išspręsti.
Kaip pats teigia, tokia atvira ir ciniška apgavystė, siekiant pagerinti partijos rezultatą rinkimuose, gali stipriai atsiliepti ir tolimesnėje jos karjeroje.
„Tokie dalykai pamiršti nebus, manau, kad galimai tai bus paskutinis Vilijos Blinkevičiūtės epizodas Lietuvos politikoje, paskutinė kadencija Europos Parlamente (EP). Aš tikiu, kad už ją jau kituose EP rinkimuose nebalsuos net ir socialdemokratų rinkėjai. Tada ji realiai išeis į pensiją, kas jai dabar buvo tik pasiteisinimas išsisukti nuo premjero darbo“, – sako V. Valentinavičius.
Kodėl Blinkevičiūtė ne pati geriausia kandidatė?
V. Valentinavičius teigia, kad Blinkevičiūtė yra itin atitolusi nuo Lietuvos reikalų ir politikos realijų, o jos dalyvavimas rinkimuose buvo ne nuoširdus ir tikras siekis, o šou.
„Ji dalyvavo rinkimuose kaip pop žvaigdžė – grojo savo dainelę, kuri užtikrina populiarumą, bet jokio rimto politinio turinio tame nėra ir negali būti“, – sako jis.
Pasak eksperto, pagrindinė Blinkevičiūtės tokio elgesio priežastis yra ne noras spręsti Lietuvos žmonių problemas, o godumas. Jo teigimu, Blinkevičiūtė gerai įvertino finansinę buvimo EP pusę – atlyginimą, priemokas, išmokas, dienpinigius ir visą kitą, ko ji neiškeistų į sunkią ir didelės atsakomybės reikalaujančią premjero poziciją.
Efektyviai vadovauti Vyriausybei reikia aukštų kompetencijų ir didelių įgūdžių. „Reikia suprasti kaip sudaromas biudžetas, reikia lyderystės pasirenkant prioritetus, nes visiems visko neužteks. Taip pat reikia ir atkaklumo, pasirinktus prioritetus įgyvendinti. Ir bene svarbiausias dalykas – premjeras turi sugebėti nuolat užsitikrinti palaikymą Seime savo idėjoms“, – sako politologas.
Tačiau jis kvestionuoja Blinkevičiūtės kompetencijas ir pajėgumą vadovauti Vyriausybei nesukeliant dar didesnių problemų. Pasak jo, pagrindinis jos kompetencijos trūkumas – sąžiningumo trūkumas. Ekspertas prisimena ir politikės netinkamus sprendimus praeityje prieš krizę, kas, anot jo, verčia susimąstyti ar ji nekartotų praeities klaidų.
„Kai ji ištaškė „Sodros“ rezervą, nejaugi nežinojo kas bus? Krizė jau artėjo, biudžetas priimtas prieš pat rinkimus, o ji padarė sprendimą, kuris vėliau vertė Kubilių nurėžti pensijas, nes rezervo nebebuvo. Tai manote, kad ji negalėjo numatyti kas bus po to, ką ji padarė? Kuo puikiausiai numatė, bet įsiteikti rinkėjams už jų pačių pinigus jai buvo svarbiau. Vadinasi su sąžine reikalai yra prasti“, – nurodo V. Valentinavičius.
Politologas nurodo ir kitų kompetencijų nebuvimą, kurį galima buvo pastebėti debatų metu. Pasak jo, Blinkevičiūtė švaistėsi dosniais pažadais, tačiau kai buvo paklausiama apie konkrečius veiksmus ar skaičius, ką ir kaip darytų, įgyvendindama tuos pažadus – vietoje atsakymų tik padidindavo pažadų skaičių.
„Ji ant tiek atitrūkusi nuo Lietuvos reikalų, kad konkrečiais terminais kalbėti apie Lietuvos valdymo problemas nelabai galėjo. Visi debatų dalyviai, kurie buvo Lietuvoje, ypatingai tie, kurie turėjo realaus valdymo patyrimą, atrodė kur kas įtikinamiau ir geriau, įvardindami konkrečius būdus ir pasiūlymus kaip ir ką daryti“, – teigia jis.
Politologas kvestionuoja ir Blinkevičiūtės santykius su Prezidentu
Blinkevičiūtės priešrinkiminiai pažadai, kad užims premjerės postą, o vėliau staigus nuomonės pakeitimas, apgaunant ją pasitikėjusius rinkėjus, politologo manymu, yra ne tik jos sumanymas, o ir paties Prezidento Gitano Nausėdos.
„Nausėda buvo vienas iš tų, kurie užsiminė, kad yra kažkokios problemos, kurios Blinkevičiūtei gali sutrukdyti – akivaizdžiai ruošė visuomenę šitam sprendimui. Aš įsitikinęs, kad jis Blinkevičiūtės nuostatą nebūti premjere žinojo labai seniai.
Vasaros pradžioje Nausėda išėjo su viešu pareiškimu, kuriame išreiškė viltį, kad Blinkevičiūtė bus premjere ir jis labai džiaugtųsi, kad tokia populiari politikė vestų Vyriausybę. Labai greitai, vos ne tą pačią savaitę, matyt paprašytas ir pakoreguotas Blinkevičiūtės, jis pridėjo kažką tokio, kad jeigu ką, ir Paluckas gali būti premjeru. Aš manau, kad tai yra tas momentas, kai Nausėda jau žinojo kas bus“, – pasakoja politologas.
Pasak politologo, esminis klausimas, jeigu Blinkevičiūtė būtų buvusi premjerė – ar jai būtų užtekę „stuburo“ vykdyti savarankišką politiką, ar ji imtųsi šimtaprocentinio pataikavimo prezidento įgeidžiams, kurie, anot V. Valentinavičiaus, ne visada yra racionalūs.
Politologo teigimu – paklusnumas prezidentui yra būtina sėkmingo darbo sąlyga ir kas bus premjeru, susidurs su šia problema ir turės rinktis – kiek jis gali ginti savo politiką, jeigu ją turės, o kiek tiesiog gyventi visiško paklusnumo prezidentui rėžimu.
„Bet kas, kas vadovaus Vyriausybei, turės rasti būdų, kaip sugyventi su Nausėda ir tai nebus lengva. Interviu LRT televizijai jis atvirai grasino socdemams, kai jam pasakė, kad socdemų frakcija bus didelė ir jų ten nepastumdysi, tai jo atsakymas buvo maždaug toks: „Pasižiūrėkite, kas atsitiko su tais, kurie ožiavosi“, – pasakoja vyras.
Blinkevičiūtės apgavystė tai garbės praradimas ES kontekste
Europos spauda jau atkreipė dėmesį į pastaruosius politinius įvykius ir Blinkevičiūtės pareiškimą atsisakant vadovauti Vyriausybei. Politologo teigimu, toks atsisakymas premjero posto Europoje yra unikalus dalykas.
„Pabandykite įsivaizduoti konservatorių partijos lyderį, kuris laimi rinkimus Didžiojoje Britanijoje ir atsisako eiti premjero pareigas, to tiesiog negali būti. Tai tokia žinia apie Blinkevičiūtės sprendimą yra keistenybių ir įdomybių skyriuose, iš tos serijos – kokių keistų dalykų būna tose laukinėse šalyse, ES pakraščiuose.
Tokio lygio žinia Lietuvai garbės nedaro. Eiliniam prancūzui ar anglui kyla klausimas kiek ta Lietuva iš tiesų yra civilizuota. Atitinkamai atsakymas yra – ne tiek ir daug, galėtų būti labiau“, – komentuoja ekspertas.
Ar Blinkevičiūtės premjeravimas neigiamai paveiktų valstybės ekonomiką?
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad į klausimą, kaip Blinkevičiūtė tvarkytųsi su galimais ekonominiais iššūkiais, atsakyti sunku – viskas priklauso nuo to, su kokiais iššūkiais tektų susidurti.
Šiuo metu Lietuvoje ekonominė situacija yra gera ir finansinių iššūkių nėra daug. Ekonomisto teigimu, biudžetai kiekvienais metais yra renkami su dideliais perviršiais, pasak jo, šių metų perviršis gali siekti pusantro milijardo eurų. Tokioje palankioje aplinkoje, nesant iššūkių, jo manymu, Blinkevičiūtė būtų galėjusi dirbti.
Tačiau žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas – pandemija, su kuria tvarkėsi kelios Vyriausybės, karas, kuris taip pat bus kelių Vyriausybių klausimas, taip pat ir migrantų problemos, pasak M. Dubnikovo, yra labai sunku suprasti ir prognozuoti su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti ir gali nutikti visko.
Keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai
Ekspertų teigimu jau galima pastebėti šiokių tokių pavojų ir rizikų, kurie gali neraminti. Ekonomistas teigia, kad dėl didelio noro pamaloninti rinkėjus gali būti daromi neracionalūs, nereikalingi ar net žalingi veiksmai.
„Atsižvelgiant į tai, kad sekančiame biudžete yra numatyta, kaip pavyzdys, pensijų augimas – apie 12 proc. jau yra socdemų pasisakymų, kad būtų gerai dar pridėti apie 10 eurų, tačiau nėra iš kur paimti, todėl jie padidins kažkokį mokestį.
Gali nutikti tokie dalykai, kad norėdami parodyti, jog jie prideda apie 10 eurų, kas iš esmės prie 12 proc. augimo yra absurdiškai maža suma, bus padaryti veiksmai, kurie iš esmės griaus mokestinę sistemą, nes keisti kažkokius mokesčius nėra sisteminis požiūris“, – teigia ekonomistas.
Prisiminus Blinkevičiūtės sprendimus ir „Sodros“ istoriją prieš krizę, taip pat gali kilti neramumų. Eksperto teigimu, jeigu ten būtų prikištos rankos ir sudraskyti rezervai, esant gerai ekonominei aplinkai, galėtų grėsti dar viena rimta ekonominė bėda.
„Šiuo metu ten sukauptas rezervas yra virš 3 mlrd. eurų, buvo iškeltas tikslas sukaupti apie 8 mlrd. Tai reiški „Sodra“ turėtų tokį rezervą, kad vienerius metus, ištikus krizei, galėtų nespręsti klausimo iš kur gauti pinigų, o jie tiesiog būtų. Tai reiškia, kad per metus praėjus krizei, o jos dažniausiai ir praeina per metus, viskas vėl grįžta į darbinį rėžimą nedarant tų sprendimų, kuriuos reikėjo daryti aną kartą, pavyzdžiui – vienos nakties reformas ir panašiai“, – nurodo M. Dubnikovas.
Socialdemokratai tai pat pasisako ir už mokesčių reformą, kaip už vieną iš prioritetinių dalykų šiuo metu. Eksperto teigimu, šiuo metu nėra poreikio skubiai mokesčių reformai, o dėmesį reikėtų kreipti į kitas sferas, kaip antai – švietimą.
„Šitai vyriausybei kelčiau labai esminius klausimus: švietimas turėtų būti prioritetas, kur galėtume kalbėti apie reformas, nes ta sistema akivaizdžiai neveikia ir veikia stipriai negatyviai, ten yra krūvos problemų“, – sako jis.
Kita ekonomisto įžvelgiama rizika – norėjimas prisikišti prie automatinių formulių, kurios perskaičiuoja minimalią algą, pensijas ir panašiai. Šiose formulėse, vyro teigimu, remiantis rodikliais ir tam tikrais skaičiais jau yra nustatyti tam tikri automatiniai dalykai, siekiant sumažinti politikavimą.
„Diskusija vyksta apie tai, kad formulės turi spręsti, o ne politikai, kuriems visada malonu paimti ne tai, ką uždirbo ir atiduoti tiems, kam atrodo reikia“, – teigia vyras.
Ekonomistas įžvelgia problemą ir priešrinkiminėje komunikacijoje, kurioje visiškai nepagrįstai buvo nurodoma, kad Lietuvoje viskas blogai ir kaip politikai padarys geriau. Anot jo, politikai tai akcentuoja iš įpročio, nepaisant to, net jei tai ir melas.
„Ekonominio bendradarbiavimo OSD ataskaita, paskelbta vasara, tvirtina, kad 2019-2024 m. duomenimis, įvertinus infliaciją ir kaip keitėsi pajamos – Lietuva buvo numeris 1 pasaulyje pagal realiai padidėjusias pajamos. Vokietija, Amerika ir net Šveicarija patyrė realių pajamų susitraukimą, jų perkamoji galia net mažėjo, o Lietuva buvo labiausiai auganti ir daugiausiai didinanti pajamas“, – teigia jis.
