Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 infekcija rodiklis Lietuvoje per praėjusią savaitę padidėjo. Lapkričio 21–27 d. sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarųjų savaičių duomenis, matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Gripo atvejų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus.
„Gripo virusai yra nenuspėjami, todėl niekada negali žinoti, kada ir kur kils kita pandemija. Aišku viena, kad nauja gripo pandemija yra neišvengiama. Todėl džiugu, kad naujausi vakcinacijos duomenys rodo, jog žmonių sąmoningumas didėja. Tradiciškai aktyviausi rizikos grupės asmenys yra vyresni nei 65 m. – jie sudaro 68 proc. pasiskiepijusių. Tačiau ne mažiau laukiamos ir kitos rizikos grupės, pavyzdžiui, sergantys cukralige ar širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Neraminanti tendencija – labiausiai serga vaikai
NVSC duomenimis, 2021–2022 m. sezonu Lietuvoje buvo registruota net 20 kartų daugiau gripo atvejų palyginti su 2020–2021 m. sezonu – atitinkamai 6032 ir 302.
„2021–2022 m. sezonas jau buvo panašus į įprastus, buvusius iki pandemijos. Tuo tarpu 2020–2021 m. gripo sezoną buvo itin apribotas socialinis gyvenimas, žmonės mažiau bendravo, mokėsi ir dirbo nuotoliniu būdu, laikėsi prevencijos priemonių, todėl mažas sergamumas buvo registruojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – aiškina ekspertė.
Pasak jos, labiausiai neraminanti nauja tendencija yra išaugęs vaikų sergamumas. 2021–2022 m. sezoną sergančiųjų gripu 70 proc. sudarė vaikai, kai 2020–2021 m. sezoną vaikai sudarė vos 6 proc., o 2019–2020 m. – 42,5 proc.
„Praėjusį sezoną reanimacijoje dėl komplikacijų atsidūrė 8 asmenys ir visi jie – vaikai. Šiais metais jau matyti panaši situacija: praėjusią savaitę į ligonines dėl gripo buvo paguldyta 21 pacientas, iš kurių 16 – vaikai“, – dėmesį atkreipia D. Razmuvienė.
Mirties atvejų per pastaruosius du gripo sezonus fiksuota nebuvo. Tačiau per aštuonis gripo sezonus iki pandemijos – t. y. nuo 2009 iki 2020-ųjų – šalyje kasmet registruojama vidutiniškai apie 15 mirties atvejų.
Lėtinėmis ligomis sergantieji pernai skiepijosi vangiau
Pernai nuo gripo pasiskiepijo mažiau asmenų nei per 2020–2021 m. sezoną. Pasak D. Razmuvienės, buvo sumažėjusios skiepijimo nuo gripo apimtys visose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną pasiskiepijo 18 proc. mažiau ir rizikos grupėms priklausančių asmenų lyginant su 2020–2021 metais.
„Mažesnes vakcinacijos apimtis 2021–2022 metais galima sieti su asmenų požiūrio pokyčiu, kurį lėmė labai mažas sergamumas gripu 2020–2021 m. sezonu, kuomet nebuvo hospitalizuotų asmenų ir neregistruota mirties atvejų“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Iš visų paskiepytųjų vienareikšmiški lyderiai yra asmenys nuo 65 metų amžiaus – praėjusį sezoną jie sudarė 67 proc. Kur kas mažesni rodikliai yra kitų rizikos grupių: pernai pasiskiepijo 21,7 proc. asmenų iki 65 m., sergančių lėtinėmis ligomis, 8,5 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, 2,3 proc. asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose, ir vos 0,5 proc. nėščiųjų.
„Pagal šiuos rodiklius esame Europos šalių sąrašo gale. Kalbant apie visas gyventojų grupes, pasiskiepija tik apie 10 proc. šalies populiacijos ir šis skaičius nedidėja“, – teigia D. Razmuvienė.
„Gripas sudaro didžiausią naštą visuomenei palyginti su kitomis užkrečiamomis ligomis. Ne tik pati liga, kuri plinta labai greitai, bet ir galimos sudėtingos komplikacijos“, – pabrėžia epidemiologė.
D. Razmuvienė skaičiuoja, kad vakcinacija nuo gripo 34–44 proc. sumažina vizitų pas gydytojų skaičių, 32–45 proc. – prarastų darbingų darbo dienų, ir 25 proc. – antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, suvartojimą.
Skiepijant vyresnio amžiaus žmones, 50–60 proc. sumažėja hospitalizacijos atvejų ir 80 proc. – mirtingumas. Didėjant atsparumui antibiotikams, vakcinacija laikoma veiksminga priemonė, mažinant jų vartojimą.
Gripo protrūkis Vokietijoje
Lapkričio pradžioje Roberto Kocho instituto (RKI) specialistai pranešė apie didėjančią gripo paplitimo tendenciją. Ekspertų teigimu, po silpnesnių gripo sezonų, susijusių su COVID-19 pandemija ir papildomomis saugumo priemonėmis, šiemet gripo banga bus daug stipresnė.
Specialistai teigia, kad anksčiau gripo epidemija paprastai prasidėdavo gruodžio-sausio mėn., tačiau per pastaruosius du sezonus pandemija ir priemonės, kurių buvo imtasi prieš ją, labai pakeitė įprastą eigą, sergamumas išaugo tik po Velykų.
„Dėl stebimų gripo bangų pokyčių pasaulyje vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis kuo vėliau, mat jų imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė. Tuo tarpu pasiskiepijęs jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo 6–12 mėnesių, tačiau dėl nuolatinio gripo viruso kintamumo vis tiek būtina skiepytis kasmet. Imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po skiepo. Be to, vakcinacija nuo sezoninio gripo gali būti atliekama kartu su COVID-19 infekcijos vakcina, tik į skirtingas vietas“, – primena D. Razmuvienė.
Jos teigimu, svarbiausia yra paskiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems gripo infekcija ypač pavojinga dėl galimų komplikacijų, sunkių ligos formų, hospitalizacijų ir mirties.
