Smegenų vėžys – mirtina liga, kuri savo kelyje aukų pagal amžių ar lytį nesirenka. Dvi pasaulinio lygio rusų įžymybės, Anastasija Zavorotniuk (53) ir Žana Friskė (40), ilgai kovojo su šiuo vėžiu, tačiau jis pasiglemžė moterų gyvybes. Dėl to gydytojai ragina nedelsti ir vos pajutus ligos simptomus kreiptis pagalbos.
Manoma, kad Anastasijai Zavorotniuk šis vėžys buvo nustatytas 2019 metų rugpjūtį, kuomet aktorė buvo išvykusi gastrolėms su teatru. Tuomet moteris gastroles nutraukė ir ėmė gydytis. Tačiau beveik 5-erius metus trukęs gydymas nebuvo sėkmingas, liga pasiglemžė moters gyvybę.
O į atlikėjos Žanos Friskės gyvenimą ši liga pasibeldė 2013 metais, kuomet jos galvoje buvo aptiktas neoperuojamas smegenų auglys. Liga moteriai buvo nustatyta kone iškart po sūnaus Platono gimimo. Tuomet moteris puolė gydytis, tačiau iki 2015-ųjų metų trukęs gydymas vaisių nedavė ir aktorės gyvybė užgeso.
Dėl to naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau publikuotu pokalbiu su Vilniaus Santarų klinikos neurochirurgu Karoliu Bareikiu. Gydytojas paaiškino, kokie ženklai išduoda sudėtingą ligą bei kada reikėtų kreiptis į gydytojus. Jis taip pat nurodė, kas nutinka kreipusis į medikus per vėlai.
Išskyrė keturias grupes
Nors smegenų vėžio simptomų gali būti galybė priklausomai nuo to, kurioje smegenų dalyje pasireiškia navikas, tačiau neurochirurgas išskyrė, į kokias grupes šie simptomai skirstomi. Anot jo, visų grupių simptomai skirtingi, tad svarbu žinoti juos visus.
„Pirmoji simptomų grupė yra ta, kuri rodo padidėjusį slėgį galvoje, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, kuris dažniausiai pasireiškia rytais“, – atskleidė K. Bareikis.
Antrajai grupei priklauso epilepsijos priepuoliai. „Tai reiškia, kad visi pacientai, kurie pirmą kartą patyrė epilepsijos priepuolius, yra tikrinami tyrimais. Ši praktika taikoma visose gydymo įstaigose ir priėmimuose“, – tęsė gydytojas.
„Trečia grupė yra psichiatrinių simptomų. Tai čia psichiatrai juos diferencijuoja, atlieka vaizdinius tyrimus, kuriais ieško, ar nėra priežasties, smegenų naviko, kuris galėtų sukelti vienokius ar kitokius psichinius simptomus, kadangi žinoma, kad psichinės ligos atsakingos už tam tikras socialines elgsenas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimą, pažintines funkcijas“, – kalbėjo neurochirurgas.
Ketvirtoji grupė simptomų parodo, kad iš tam tikros smegenų vietos kyla smegenų vėžio simptomai: „Pavyzdžiui, iš kalbos centro gali kilti kalbos sutrikimai, o jeigu užspausime regos nervą, turėsime regos sutrikimą. Analogiškai, jeigu užspaudžiamas klausos nervas, tuomet bus klausos sutrikimai, o jeigu užspaudžiami smegenėlių nervai – koordinacijos sutrikimą“.
Pasakė, kada pasitikrinti
Gydytojas išdavė, kad patiems neretai yra sunku suprasti, ar tai tikrai smegenų vėžys. Todėl jis siūlo pasitikrinti dėl smegenų vėžio tuomet, kai simptomai nebeleidžia gyventi savo įprasto gyvenimo.
„Bet koks simptomas, kuris iš principo keičia gyvenimo kokybę, trukdo darbingumą, mobilumą, tas pats galvos skausmas, kuris nepraeina nuo analgetikų, ragina pasitikrinti“, – pabrėžė jis.
Taip pat K. Bareikis paaiškino, kad neretai dėl smegenų naviko vienu metu pasireiškia keli simptomai, tačiau jie gali būti silpn, dėl ko sunku juos identifikuotii:
„Visa smegenų vėžio simptomatika yra labai plati, tačiau negili. Tai reiškia, kad simptomai būna silpni, pavyzdžiui, nusilpsta ranka, koja ar regėjimas. Vyksta toks lėtas procesas, bet, kas yra svarbu, kad atsiranda kitų klinikinių simptomų“.
„Dėl to reikia kreiptis į specialistą, kuris galėtų specifiškai paieškoti tam tikrų greta esančių ženklų, kliniškai ištirti ir bandyti įtarti, kur čia galėtų būti problema.
Tai tam kartais užtenka šeimos gydytojo, kuris atmeta vėžio diagnozę ir pasako, kad simptomams yra kita labai aiški priežastis, o kartais žmogų reikia siųsti vizitui pas neurologą. Radus problemą, žmogus iš neurologo greitai atsiduria pas neurochirurgus.
Medikai mato, kad yra itin specifinių simptomų, pavyzdžiui, galvoje padidėjęs slėgis, kas rodo, kad bėda bus rimta“, – atskleidė neurochirurgas.
Sveikata gali neatsistatyti
Pavojus kyla tuomet, kai žmonės delsia pasitikrinti. Neurochirurgas atskleidė, kad tuomet su laiku simptomai gali intensyvėti.
„Jeigu navikas yra toks, kuris biologiškai auga, tai su laiku simptomai grubėja. Taip pat jeigu smegenų navikas toks, kuris užspaudžia priekines struktūras, tuomet augdamas jis didėja savo tūriu ir toliau aplinkui spaudžia kitas smegenų struktūras“, – pavojus vardijo K. Bareikis.
Anot neurochirurgo, bėda yra tame, kad net jeigu auglys yra gerybinis, tačiau apčiuopiamas vėliau, paciento gydymas yra rizikingesnis.
Dar viena problema yra ta, kad ilgas delsimas pasitikrinti gali itin stipriai paveikti užspaustas smegenų struktūras. „Ilgai užspaustos struktūros turi gana mažą tikimybę atsigauti. Tarkime, ilgai užspaustas regos nervas gali nebeatsigauti“, – perspėjo gydytojas.
