Rusijos provokacijos prieš Baltijos šalis tęsiasi. Dabar rusai nusitaikė į kaimynus estus. Rusų pasieniečiai savavališkai pašalino estų sudėtus valstybių sieną žyminčius plūdurus. Maža to, rusai pradėjo priekaištauti estams ir ginčyti anksčiau sutartas sienų ribas Narvos upėje. Estai sako, kad tai eilinė rusų provokacija prieš vakarus.
Gabrielius Landsbergis šiandien NATO šalių ministrų susitikime pareiškė, kad metas NATO parodyti, jog aljansas yra nusiteikęs rimtai reaguoti į rusų provokacijas. Tą patį padaryti ir nubrėžti aiškias ribas rusams, siūlo ir prezidentūra.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Estijos pasieniečiai vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoja, kaip rusų tarnybų laivas plaukia Narvos upe link valstybių sieną žyminčio plūduro. Tai naujausia Rusijos provokacija – pasieniečiai nesitarę surinko dalį estų išdėliotų plūdurų Narvos upėje.
„Gegužės 13-ąją Estijos pasieniečiai išdėliojo 50 plūdurų vandenyje. 25 iš jų buvo pašalinti Rusijos Gegužės 23-osios naktį“, – aiškina Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas.
Skiria sienas
Šie plūdurai reikalingi tam, kad maži laiveliai, plaukiantys upe, žinotų, kur eina valstybių siena, ir netyčia neįplauktų į Rusijos vandenis. Iš viso vandens sienoje plūdurų kasmet išdėliojama apie pustrečio šimto. Bet nuo pernai rusai pradėjo priekaištauti estams dėl jų vietos.
„2023-aisiais metais jie pasakė, kad nesutinka su kai kurių plūdurų vieta. Tą pakartojo ir šiemet. Bet jie nepateikė mums jokių argumentų, todėl šiemet juos išdėliojome ten, kur buvo sutarta anksčiau“, – teigia Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos vadovas Egertas Belitševas.
Narvos upė neilga – vos 77 kilometrų ilgio. Bet valstybių siena eina ir per ežerą, ir per užtvankos marias. O panašius plūdurus dėlioja ir Lietuvos pasieniečiai Nemune, ten, kur jis skiria mūsų šalį nuo Rusijos.
Estai, panašiai, kaip ir lietuviai, tokį Rusijos elgesį laiko provokacija, kuri kelia įtampas.
„Rusija yra Rusija, ir mes juos puikiai pažįstame daug metų, ir iš jų galima tokių dalykų tikėtis“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.
„Tai, kas įvyko Estijos-Rusijos pasienyje, tai tas Estijos pasidalintas vertinimas, jis man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys, be jokio paaiškinimo, ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti ir pašalinti, ir kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – priduria Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Rusijos akibrokštas įvyko dieną po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog rusai savavališkai svarsto pakeisti jūrų sieną ties Lietuva ir Suomija. Mūsų prezidentūra šią žinutę kol kas vertina kaip informacinę ataką. Iki šiol nėra aišku, ką ir kaip galbūt norėjo rusai perbraižyti.
„Tokios žinios, be abejo, mus tikrai suneramino, net ir nepatvirtinta informacija yra informacija“, – teigia Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Išpuolių rengia vis daugiau
Hibridinių išpuolių prieš NATO šalis, rusai, panašu, kad rengia vis daugiau. Lietuvoje garsiausiai nuskambėjo Leonido Volkovo užpuolimas ir bandymas padegti IKEA prekybos centrą. Sabotažo vykdytojų tinklą neseniai sulaikė Lenkijos pareigūnai, mat pas juos taip pat įvykdyti išpuoliai – pleškėjo ir didelis prekybos centras Varšuvoje. Anksčiau policija sulaikė 15 įtariamųjų, kurie vykdė rusų užsakymus, vakar lenkų premjeras pranešė, kad sulaikyti dar 3 žmonės. NATO ministrų susitikime Gabrielius Landsbergis šiandien viešai pareiškė, kad aljansui jau laikas reaguoti rimčiau.
„Ateina laikas, kai bus nustatyta, ar mes, kaip Aljansas, esame rimtai nusiteikę. Rimtai nusiteikę dėl daugelio dalykų – ar esame rimtai nusiteikę padėti Ukrainai, kad ji laimėtų šį karą, ar mes rimtai nusiteikę atgrasyti Rusiją, kad jai kiltų strateginės dilemos, jei ji tęstų ne tik Ukrainoje, bet ir toliau vykdytų hibridines veiklas Europoje ir NATO“, – aiškina Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lenkai į sabotažą reaguoja rimčiau nei Lietuva. Ne tik sulaiko įtariamuosius, bet neseniai ir suformavo specialią komisiją, kuri aiškinsis, ką per 20 metų rusai ir baltarusiai galėjo pridirbti Lenkijoje. Taip pat apribojo rusų diplomatų judėjimą Lenkijos teritorijoje.
O Lietuva, panašu, apsiriboja tik skambiais pasisakymais. Teisėsauga neinformuoja ir apie tyrimą, dėl vasarį Latvijoje sulaikyto vyro, kuris, tikėtina, rusų užsakymu dažais apliejo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. Prezidento patarėjas sako, kad vakarams reikia nubrėžti aiškias ribas, kiek toleruos rusų tarnybų siautėjimą.
„Turi būti ne vien tik komunikacinė žinutė, bet ir tyli diplomatinė, ir kitais kanalais žinutė Rusijai, kad yra tam tikra riba, kur bus laikoma priešišku ir agresyviu veiksmu prieš NATO, už ką turėtų būti ir deramas atsakas“, – teigia Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Energetikos ministras Dainius Kreivys neseniai pranešė, kad praėjusią savaitę Vokietijoje, prie dujų vamzdyno, buvo surasti ir sprogmenys.
