Garsaus atlikėjo mamai didžiausia laimė – kai visa šeima kartu

Velykos Virginijai Mikalauskienei, žinomo atlikėjo Liudo Mikalausko mamai, – didžiulio džiaugsmo puokštė, kurioje skleidžiasi nerimastingo laukimo, Kristaus prisikėlimo, sielos atgaivos ir gamtos prabudimo žiedai.

Kaip ir kasmet, visa Mikalauskų šeima šią šventę švęs kartu, o ant šventinio stalo tradiciškai garuos kugelis.

Margučius Virginija sutupdys į ypatingą lizdą, susuktą iš įvairiausių šakelių, samanėlių ir stiebelių, parsivežtų iš miško.

Šeimos tradicijos

Paklausta, su kokiomis mintimis pasitinka Velykas, ką jai reiškia ši šventė, Virginija Mikalauskienė patikino, kad Velykos jai labai svarbios visomis prasmėmis.

– Tai atbudimo, naujos pradžios šventė. Tai lyg sprogimas, kai tuoj pradės žydėti sieloje ir gamtoje. Tai prisikėlimas visur, atrodo, kad nuo tos dienos viskas pasikeis. Šventes mūsų šeimoje šiek tiek pakoreguoja anūkai, nors iš anksto kažko ypatingo nedarau. Nuo senų laikų turiu tradiciją prieš Velykas – apsitvarkiusi namus penktadienį, net jei oras nekoks, viena išvažiuoju į mišką ir prisirenku įvairiausių šakelių, samanų. Taip jau metų metais, gali būti svečių atvažiavę, bet viską metu ir išvažiuoju pamedituoti, – atviravo moteris.

Iš gamtinių medžiagų Virginija kruopščiai dėlioja velykinę kompoziciją, o užbaigusi mėgsta ja pasigėrėti.

Puošia ir medelį, tačiau tiek laiko ir pastangų jam neskiria, kiek krepšeliui-lizdeliui, į kurį sutupdo velykaičius. Šventėms Mikalauskai senoviniame pečiuje kepa kugelį.

– Gyvename savo name Norkaičiuose, turime iš senų laikų vasarinėje virtuvėje dar uošvio, amžinatilsį, sumūrytą senovinį pečių. Per Velykas ir Kalėdas kepame kugelį su kiaulės kojomis ir spirgais, iš vakaro į pečių pašaunam. Velykų rytą mūsų pusryčiai būna sunkūs, visi valgom kugelį. Kol tas pečius stovės, tol kugelį kepsim, – dar vieną šeimos tradiciją atskleidė Virginija.

Ji prisipažino daugybę metų maniusi, kad marginti kiaušinių nemoka – vaikai Liudas ir Vestina su tėčiu Viktoru kiaušinius vašku gražiai išrašydavo, ji tik juos išvirdavo ir rūpinosi namų švara.

Tai prisiminusi Virginija juokiasi, kad jai tekdavęs tik juodas darbas. Tačiau prieš trejus metus ši nuostata subyrėjo, kai išbandė iš draugės Birutės Globienės ir bendruomenės nusižiūrėtą marginimo būdą vaškinėmis kreidelėmis.

– Vyro paprašiau padaryti lenktą šaukštą, apačioje padėjusi žvakutę ištirpinau vaškines kreideles ir pabandžiau marginti nedažytus kiaušinius. Paskui juos merkiau į dažus. Visokių tų būdų yra. Taip atradau savyje talentą, būdą dar vienai meditacijai. Vyras sako, kad man pavyksta net gražiau nei jam. Vakar, užvakar marginom, stručio kiaušinį iš Sigito Klymanto dovanų gavome. Taip ir išrašinėju su tomis kreidelėmis pasižiūrėjusi raštus. Kartais kuriu iš galvos ir pati stebiuosi, kad puikiai gaunasi, – džiaugėsi pašnekovė.

Mikalauskų namuose per Velykas visada ridenami margučiai – keturiems anūkams specialų lovelį sumeistravo Virginijos vyras Viktoras, su kuriuo jiedu kartu jau 38-erius metus.

Viktoras padirbdino vaikams įvairiausių sūpynių ir laipynių, todėl jie, atvažiavę pas senelius, smagiai bėgioja po didelį kiemą.

Mažuosius visada aplanko Velykų kiškis. Virginija iš vaikystės prisimena, kad mama, kuriai dabar 91-eri, kiaušinius visada išrašydavo vašku senoviniais raštais, dažydavo svogūnų lukštuose ir medvilniniuose – „marškonių“ dažuose.

Tik nei kiškio, nei puošmenų namuose nebūdavo, niekas nesivaržydavo dėl stipriausio margučio. Ir jos mama visada pečiuje kugelį kepdavo, o Velykų rytą skubėdavo į bažnyčią.

– Eidavome ir Verbų sekmadienį į bažnyčią. Šiemet nuo draugės Birutės su verba gavau per sprandą. Dažnai nueinu į bažnyčią, gerai ten jaučiuosi. Namuose prie kryželio visada padėta pašventinta kadagio šakelė su uogytėmis. Nesu pirkėja verbų, man labiau patinka tai, kas natūralu ir paprasta. Velykoms daug numarginame kiaušinių, visų nesuvalgome, sudaužytus atiduodame vištoms. Labai laukiu Velykų, iš Klaipėdos atvyks dukra su šeima ir sūnus su šeima iš Kazlų Rūdos. Per Kalėdas ir Velykas vaikai visada suvažiuoja, – tradicijas atskleidė Virginija.

Virginija prisipažino, kad pastaruoju metu ypač pamėgo dažnai lankytis miške, jai ten labai gera, ten jaučiasi labai laiminga, grožisi gamta ir sportuoja.

Galbūt todėl kiekvieną sekmadienį ji su savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kolektyvu ir draugėmis žingsniuoja Šilinės mišku su šiaurietiškomis lazdomis.

Patinka jai aplankyti įdomesnius Lietuvos kampelius, Švėkšnoje jau spėjo pasigrožėti Velykų medžiu ir kitomis puošmenomis.

– Kai važiuodama pamatau kur nors išpuoštą aplinką Velykoms, man be galo gražu. Dabar galvoju apie Palangą, apie molą Klaipėdos, ten kažkoks kiaušinis pastatytas. Net spirgu, kaip noriu nuvažiuoti ir pamatyti. Aš ne namisėda, man reikia vis lėkti, 2 prisipažino pašnekovė.

Verslo kelias

Prieš 14 metų V.Mikalauskienė pasuko verslo keliu – atidarė krautuvėlę „Pas Virginiją“. Didžiąją gyvenimo dalį ji dirbo vadybinį darbą. Dabar prekiauja produktais, skirtais sveikatai ir grožiui.

– Matyt, likimas taip sudėliojo. Niekada nemąsčiau, kad imsiuosi kurti kažką savo. Buvau tas žmogus, kuris dirba ir tiek. Niekada neapsiribojau vienu darbu, dirbdama vadybininke visada turėjau papildomą veiklą, kažką parvežusi parduodavau. Man taip patiko. Paskui išsinuomojau patalpas prekybai. Nuo pirmos dienos sekėsi, niekada nebuvau minuse. Mėgstu kalbėtis su žmonėmis, mane erzina, kai turiu atrašinėti į žinutes. Man reikia gyvo bendravimo, todėl aš neturiu elektroninės parduotuvės. Labai gerai jaučiuosi dirbdama šį darbą, – patikino Virginija.

Krautuvėlėje didžioji dalis produktų skirti sveikatai. V.Mikalauskienė pati mėgsta eterinius aliejus ir kitus skatina juos naudoti. Pirkėjams siūlo įvairių maisto papildų, kremų, maisto pagardų.

– Kartą pas mane pirkę vėl ateina ir kitiems papasakoja savo patirtį. Labai domiuosi visomis naujienoms. Daugelis ateina tik pasitarti. Turiu didelį žmonių ratą, klientės tapo mano draugėmis. Turiu įsigijusi masažinę lovą, nors ne rankų masažas, bet labai geras aparatas. Mėgstama ši paslauga. Nusipirkau savo patalpas Vytauto gatvėje, esu laiminga, kad nebereikia nuomotis, – džiaugėsi moteris.

Kai atėję į jos krautuvėlę žmonės dėkoja, sako, kad padėjo, yra patenkinti ar parašo gražų komentarą, Virginija tvirtina, jog tai atlygis už darbą.

– Nemėgstu kišti, brukti per prievartą produkto. Dukra dirba maisto ir veterinarijos tarnyboje kokybės inspektore, todėl mano prekiaujami maisto papildai pereina per jos filtrą. Aš būnu dar labiau garantuota už tą produktą, kurį parduodu, – patikino Virginija.

Virginija Mikalauskienė sako, kad jai vis pritrūksta laisvo laiko.

Be krautuvėlės netrūksta darbų namuose: užsiaugina daržovių, jas konservuoja, turi šiltnamį ir gėlynų, mėgsta gaminti, dažnai svečius vaišina balandėliais.

Anksčiau tik ir svajojo apsilankyti Egipte, Turkijoje, o neseniai suprato, kad nebenori niekur važiuoti – jai užtenka Lietuvos.

– Jei kokiam dvare Liudas dainuoja, nulekiam ten ir tuo pačiu apžiūrim dvarą. Mėgstu važiuoti į Klaipėdą, ir visai nesvarbu, koks oras – visada nueinu bent pusvalandžiui prie jūros. Noriu gyventi taip, kaip dabar gyvenu, šiuo momentu man nieko netrūksta. Esu labai laiminga. Linkiu džiaugsmo ir laimės žmonėms, linkiu džiaugtis šia diena ir gamta, džiaugtis aplinka ir artimais žmonėmis, sveikata, pastebėti šalia esantį, – tauragiškius Velykų proga sveikina V.Mikalauskienė.

www.tv3.lt

Site Footer