Ketvertuko mama Viktorija Paltanavičienė pasidalino siaubinga istorija – jos vaikai buvo išmesti į niekur iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir tuo pačiu neteko visų socialinių garantijų. „Noriu, kad ši istorija pasiektų kuo daugiau žmonių šia istorija, tam, kad kitos moterys ir jų vaikai nenukentėtų! Nes mes, moterys, Lietuvoje turime ne tik viską mokėti, bet ir žinoti! Mes privalome būti ekstrasensės“, – rašė ji.
„Šiuo metu mūsų šeimoje vyksta skyrybų procesas. Vaikai ir aš 5 metus buvome deklaruoti name, kuris kaip ir visas mano turtas yra ne vyro o „kažkieno“. Tai šiuo atveju 300 kv. namas buvo užrašytas ant jo mamos vardo.
Ji tuo adresu niekada negyveno. Mes kartu pragyvenome jame 14 metų. Skirtis nusprendžiau aš, nes supratau, kad patirdama nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą – taip paprasčiausiai gyventi nebenoriu. Paprasčiausiai norėjau, kad vaikai turėtų mamą ir nebūtų psichologiškai sutraumuoti.
Todėl išsinuomojau butą ir išėjau ten gyventi kartu su vaikais. Vyras liko gyventi name. Ilgai neliūdėjo, name jau gyvena kita moteris su savo vaikais ir jie ten kuria naują šeimyninį gyvenimą.
Prieš kelias savaites, gandų lygmenyje sužinojau, kad mane su vaikais iš to namo išregistravo. Nors iš tų žmonių visko galima tikėtis, kažkaip iki galo dar turėjau vilties, kad tai nėra tiesa. Nes pas mus buvo susitarimas ir planai, kad vaikai lankys pasirinktą, gerą, prestižinę mokyklą šalia tų namų ir registracija buvo tiesiog būtina vaikų labui.
Situacija išaiškėjo aš išdrįsau kalbėti garsiai per mūsų „Instagram“ profilį – „KETVERTUKAS2“. Būtent to kalbėjimo metu išaiškėjo daug faktų. Žmonės netikėjo ir iki šios dienos aiškina, kad tai yra nelegalu, kad nepilnamečius vaikus negalima buvo išregistruoti į niekur“, – skaudžiu įvykiu dalinasi V. Paltanavičienė.
Ketvertuko mama nori atsakymų
Viktorija Paltanavičienė teigia, kad ketvertuko močiutė drąsiai nuėjo į savivaldybę. Išregistravo ją iš namo ir automatiškai vaikai išėjo į niekur – kažkur į gatvę, nors vis dar vyksta skyrybų procesas.
„Šiaip normalūs žmonės pirmiausia išsiskiria, tada tvarkosi visus formalumus: keičia pavardę, kažkur kitur deklaruojasi ir t.t. Labai jau kažkas bijojo, kad šeima gali sugrįžto namo. Todėl ši situacija yra piktybiška, apgailėtina ir visiškai nukritusi žmogiškumo rodikliuose.
Teisiškai Panevėžio miesto savivaldybė komentuoja tai, kad šioje situacijoje yra nekilnojamo turto savininko interesai ir jis turėjo pilną teisę tai padaryti. Paklausus, o kurioje vietoje yra ginami nepilnamečių interesai –kalta likau aš, nes turėjau tik išėjus vaikus prideklaruoti nuomojamame bute.
Paklausus, kodėl aš nebuvau informuota, man buvo atsakyta, kad buvo siunčiami laiškai tuo adresu – iš kur mus išdeklaravo. Tada jau nesusilaikiau ir pradėjau juoktis – nes labai logiška! Spėkite ar vis dar esamas, mano vyras man teikėsi juos parodyti?
„Smagiausia“ dalis, kad padarius štai tokią staigmeną – vaikai iškart netenka visų savo socialinių garantijų! Jie netenka vaiko pinigų, ugdymo įstaigos, sveikatos paslaugų – nes jie niekur neregistruoti. Koks gražus absurdas!
Ir aš tokia ne viena, tokių atvejų jau yra daug. Mano keliami klausimai yra: kur šiuo atveju yra ginamos vaikų teisės? Kodėl vaikai buvo išmesti tėčio ir močiutės dėką į gatvę? Kodėl savivaldybė manęs neinformavo?
Noriu, kad ši istorija pasiektų kuo daugiau žmonių, kad nebūtų staigmenų. Kadangi, kad jums niekas nebepriklauso, kad jus išmetė iš namų, sužinosite tik tą dieną kai vaikai negaus vaiko pinigų, medicinos įstaigoje arba darželyje!
Mes šį reikalą susitvarkėme. Galėjome prisiregistruoti pas mano tėvus, nes jie yra nuostabūs seneliai. Bet čia man sugrojo principas. Ir mes dabar su visais benamiais prisiregistravome Panevėžio miesto savivaldybėje“, – jautria istorija pasidalino V. Paltanavičienė.
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Raštu pateiktame atsakyme teigiama, kad kiekvienu atveju, kai kalbama apie galimai pažeistas vaiko teises, pirmiausiai yra susitelkiama į vaiko ir vaiką auginančios šeimos sunkumų identifikavimą ir skatinama tėvus drauge ieškoti būdų, kurie padėtų greičiau juos įveikti.
„Tad ir šįkart, gavę informaciją apie viešoje erdvėje aptariamą įvykį, pirmiausiai susitinkame su vaikų tėvais, vertiname vaikų situaciją, aptariame galimą pagalbą jiems.
Situacija jautri dar ir dėl to, kad pora augina didelį vaikučių būrį. Kaip ir visuomet, esame pasiruošę geriausiai atliepti konkrečią situaciją: pakonsultuoti (šiuo atveju gali būti svarbi ir teisininkų konsultacija) arba nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, socialinius darbuotojus ir kt.
Pastebime, kad porai skiriantis arba jau gyvenant skyriumi, vis dar pasitaiko nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko gyvenamosios vietos keitimo ir pan., o į tėvų tarpusavio konfliktus ar į dėl jų susiklosčiusias keblias situacijas, neretai būna įtraukiami ir vaikai.
Todėl svarbu žinoti, kad tuomet, kai iškilusių nesutarimų vaiko tėvams vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai arba pasitelkus specialistus, jie gali būti sprendžiami tėvams kreipiantis į teismą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, išklausęs ginčo šalis, o taip pat vaiką (jeigu dėl amžiaus ir brandos jis geba išsakyti savo nuomonę), priima sprendimą.
Taip pat norime akcentuoti ir tai, kad porai nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, abu tėvai išlieka vienodai atsakingi už savo vaikus, privalo jais rūpintis ir išlaikyti. Tad ir šiuo atveju, visapusiškai pasirūpinti vaikais, kartu ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas gyventi, ugdytis bei kurti su vaikais saugų emocinį ryšį – išlieka abiejų tėvų pareiga.
Visada sveikiname taikius tėvų sutarimus dėl visų svarbių gyvenimo pokyčių. Svarbu visada atminti, kad ir koks jautrus laikotarpis būtų suaugusiesiems, bet vaikas išlieka labiau pažeidžiamas nei suaugusieji, nes jis negali kontroliuoti situacijos ir turi prisiderinti prie tėvų priimamų sprendimų.
O tėvų atsiskyrimas keičia vaiko pasaulį, pažeidžia jo saugumo jausmą, pasėja nerimą, todėl labai reikšmingas tokiu laikotarpiu jam tampa tiek mamos tiek ir tėčio buvimas šalia, gebėjimas atliepti vaiko jausmus.
Atminkime, kad vaikui svarbūs ir brangūs yra abu tėvai. O tėvystė mus įpareigoja brandai, tad kviečiame visada pirmiausiai galvoti apie savo vaiko poreikius ir visose situacijose ieškoti kompromisų“, – situaciją pakomentavo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.
