Televizijos ir kino projektų prodiuseris Gediminas Juodeika liepos 12-ąją minėjo 51-ąjį gimtadienį. Šiemet ši diena jam buvo ypatinga, nes pažymėjo ne tik sukaktį, bet ir svarbaus darbo baigimą. Likus kelioms dienoms iki gimtadienio, Gediminas užbaigė vieną didžiausių projektų savo karjeroje. „Didžiuojuosi tuo, ką padarėme“, – sakė jis.
Naujienų portalui tv3.lt G. Juodeika atskleidė, kad gimimo dieną sužadėtinė Živilė Jonikaitė (37 m.) paruošė jam staigmeną – pora vyko į Druskininkus, kur lepinosi SPA paslaugomis, o vakare klausėsi džiazo koncerto. Tačiau tuo šventė nesibaigia – savaitgalį į poros namus atvyks daugybė draugų ir gimtadienis bus paminėtas darkart.
Kaip pasakojo Gediminas, praėjusius metus jis prisimins kaip vienus produktyviausių savo gyvenime. Pasak jo, 50-ies metų ribą peržengę žmonės neretai ima galvoti, kad geriausi laikai jau praeityje, o tam tikriems dalykams galbūt jau nebetinkamas amžius. Žinomas vyras džiaugėsi, kad tokias mintis nuveja daugybė darbų ir įvykių, nutikusių šiemet. Vienas iš jų yra labai reikšmingas, mat G. Juodeika neseniai tapo seneliu – sūnui gimė pirmagimis. Tiesa, Gediminas pripažįsta – su kiekvienais metais laikas bėga vis greičiau.
Atrodo, atsikeli ir matai, kad dar ruduo, o po kurio laiko, žiūrėk, jau Kalėdos, netrukus ateina ir vasara. Laikas eina greitai, bet kai pažvelgiu į savo nueitą kelią, matau, kad jis buvo reikšmingas, kupinas svarbių dalykų. Ir ne tik mano gyvenime – jaučiuosi šiokį tokį indėlį padaręs ir televizijoje bei kine. Gal nereikėtų girtis, bet galiu savimi pasididžiuoti. Nors gyvenime būta klaidų ir neteisingų sprendimų, matau, kad visi žingsniai veda mane teisinga kryptimi. Labai tuo džiaugiuosi“, – mintimis dalijosi G. Juodeika.
Televizijos ir kino užkulisiuose daugybę metų dirbantis vyras neseniai su komanda užbaigė didelį darbą – nufilmavo trisdešimties serijų serialą „Ne tau, Martyna“, kurio veiksmas vyko Kaišiadoryse. G. Juodeika pokalbio metu ne kartą pasidžiaugė šiuo darbu, nors neslėpė, kad būta ne tik daugybės iššūkių, bet ir nelengvų pasirinkimų.
„Šiais metais aš turėjau pasirinkti, kas esu – ar prodiuseris, ar aktorius. Tai buvo svarbus sprendimas. Šiame seriale atsisakiau vaidmens, kurį Emilis Vėlyvis rašė būtent man. Tuo metu maniau, kad padariau didžiulę klaidą, jaučiausi pavedęs draugą. Tačiau turėjau rinktis, ar vienu metu viską darydamas būsiu blogas prodiuseris bei aktorius, ar visgi tapsiu geru prodiuseriu. Galiausiai savo vaidmenį atidaviau profesionaliam aktoriui, o pats susitvarkiau su didžiuliu projektu“, – kalbėjo G. Juodeika.
Pasidomėjus, kuo labiausiai žavi darbas televizijoje ir kine, Gediminas tikino, kad visos dienos čia yra skirtingos. Anot pašnekovo, kiekvienas projektas išsiskiria tam tikromis detalėmis, atneša netikėtumų, todėl monotonija šiame darbe neegzistuoja.
„Atrodo, vieną dieną susėdi su E. Vėlyviu, pradedi galvoti, ką darysime, audi mintį, o paskui matai, kaip palaipsniui ta idėja įgauna rėmus, ima konstruotis kažkoks mechanizmas. Žingsnis po žingsnio, rodos, nepastebimai, galiausiai gimsta rezultatas. Labai didžiuojuosi, kad turiu tokį draugą kaip Emilis. Mūsų interesai ir požiūris į pasaulį sutampa, o kūrybinis bendradarbiavimas yra labai pasisekęs. Vertinu jo pasitikėjimą, man tai yra pagrindinis variklis, kuris verčia stengtis padaryti viską kuo geriau“, – pasakojo jis.
Nors darbas televizijos ir kino užkulisiuose turi daugybę žavių pusių, G. Juodeika pripažįsta, kad filmavimo aikštelės valdymas yra nenuspėjamas dalykas – vieną dieną viskas gali eiti it per sviestą, o kitą staiga sugriūti. Vyro teigimu, tokios situacijos pareikalauja daug kalbėjimo ir bendravimo su žmonėmis, o visa tai kartais išsiurbia energiją.
„Emociškai aš esu gana jautrus žmogus, tad jeigu turiu imtis lyderio pozicijos ar kam nors vadovauti, sugrįžęs namo turiu atgauti jėgas. Tam įtakos turi ir mano amžius. Sugrįžus po darbų man reikia pasėdėti vienam, nekalbėti, nevažiuoti pas draugus ar į renginius. Man reikalingas laikas energijos sukaupimui, o geriausiai tai padarau sėdėdamas ant sofos ir žiūrėdamas serialus. Džiaugiuosi, kad tai supranta ir mano šeima, ir gyvenimo partnerė Živilė, nes kartais ateina riba, kai jau sėdi ir nebežinai, ką daryti“, – tikino prodiuseris.
Pokalbio metu Gediminas ne kartą paminėjo sužadėtinę Živilę, kuri yra didžiausias ramstis vyro gyvenime. Tiesa, G. Juodeika pripažino, kad juodu yra labai skirtingi, todėl barnių namuose netrūksta.
„Mes nuolat kaunamės ir kovojame vienas su kitu. Bet taip yra dėl to, nes esame žmonės, kurie nesėdi vietoje. Živilė turi atsakingą darbą, pas mane taip pat ateina dideli projektai. Nėra taip, jog du žmonės sėdi namuose, žiūri televizorių ir neturi nieko bendro. Pas mus su Živile visada yra kažkoks ryšys, bendravimas bei bendradarbiavimas, o tuo pačiu ir tam tikri ginčai. Ji sako, kad darys vienaip, o aš – kitaip. Bet mes visada išdėstome savo argumentus, išsikalbame ir visa tai išsprendžiame.
Aišku, norėčiau, kad ji dažniau būtų namuose, mylėtų ir aptarnautų mane. Būčiau laimingas vyras. Bet aš matau jos ambicijas, poreikius ir norą dirbti. Ji turi triskart daugiau energijos, nei aš, o tai mane irgi pakrauna, neleidžia atsipalaiduoti bei skatina judėti į priekį. Be to, Živilė yra beprotiškai graži, į ją kiti vyrai atkreipia dėmesį, tad ir man reikia stengtis, kad nenuvilčiau jos“, – atviravo Gediminas.
Lietuvių patarlė sako, jog „tikras vyras“ per savo gyvenimą turi atlikti tris darbus: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų. Kaip tikino G. Juodeika, šias užduotis jis jau įveikęs, tačiau vyro ambicijos – kur kas didesnės. Gediminas atskleidė trokštantis nuveikti tokius dalykus, kad senatvėje galėtų drąsiai ištarti „padariau viską, ką galėjau.“
„Juk kiekvienas norime palikti pėdsaką, nugyventi prasmingą gyvenimą. Negaliu sakyti, kad mano gyvenimas buvo blankus, bet noriu padaryti taip, kad visi liktų apakę. Planų turiu nemažai, bet pagrindinis yra susijęs su mano kūryba. Visgi metai bėga ne mano naudai. Žmonės, kurie Lietuvoje daro dalykus ir priima sprendimus, šiuo metu yra mano kartos. Aš žinau jų kalbą, elgseną, susišneku su jais. Bet ateina kita karta, jaunimas, kurių žodžiai ir žvilgsniai yra kitokie, atsiranda nesusišnekėjimas. Toji karta lipa ant kulnų, todėl matau savyje nedaug laiko, kai galiu padaryti tai, apie ką svajoju“, – pripažino G. Juodeika.
