Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius.
Seimo rūmuose kilo bruzdesys. Kai kurie parlamentarai žiūrėdami į vis nekylančią savo algą staiga pamatė, kad kai kam ta alga pakilo labai smarkiai ir sumušė visus iki šiol buvusius valstybinių atlyginimų rekordus. 18 220 eurų – tiek ant popieriaus su visais priedais uždirbo Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Atkreipsiu dėmesį į generalinio urėdo atlyginimą, kuris, švelniai tariant, yra neadekvatus. Jeigu urėdas gauna du kartus daugiau nei prezidentas, kažkas valstybėje yra negerai“, – Seimo narys Linas Jonauskas.
Valstybinių algų rekordininkas, miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė šių metų antrąjį ketvirtį į rankas gavo apie 12 tūkstančių eurų. Tai dvigubai daugiau negu prezidentas ir keturis kartus daugiau nei premjerė ar Seimo pirmininkė. Teisybės vardan reikia paminėti, kad ši įspūdinga suma susidarė prie urėdo algos prilipdžius šimtaprocentinį priedą.
„Aš tikrai nežinau, kiek jos uždirba, bet mes visus metus nuosekliai, žinodami, kokie tikslai yra iškelti valdybos, kokia yra galimybė pagal atlygio sistemas, su komanda dirbome, kad tą sumą gautume“, – į klausimą, kaip jaučiasi uždirbęs daugiau nei premjerė ir Seimo pirmininkė kartu, atsakė V. Kaubrė.
„Tai neadekvatu. Mes patys iš savęs šaipomės, valstybė šaiposi pati iš savęs, mokėdama kažkam tris kartus didesnę algą negu prezidentui. Tai – gėda valstybei“, – savo ruožtu kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.
Jaučiasi nusipelnęs
Tačiau miškų urėdijos direktorius jaučiasi nusipelnęs 18 tūkstančių eurų algos ir turi netikėtai jam pakilusio atlyginimo alibi.
„Per paskutinius metus vien procesų suvienodinimas, kaštų valdymas, struktūros pakeitimas davė stulbinamus rezultatus“, – apie savo nuopelnus kalbėjo V. Kaubrė.
Jo atlyginimas priklauso nuo ekonominės veiklos rezultatų, bet šiuo atveju urėdas tikrai nepadarė absoliučiai nieko, kad pakilusi medienos kaina suformuotų tokius rezultatus, dėl ko jo atlyginimas šoktelėjo beveik du kartus“, – su urėdu nesutiko L. Jonauskas.
Tokia didelė generalinio miškų urėdo alga – staigmena pačiam jo viršininkui aplinkos ministrui Simonui Gentvilui.
„Aš niekada nepavydžiu kitiems. Žmonės uždirba dėl to, nes jie yra gabūs ir neša atsakomybę“, – kalbėjo 2600 eurų uždirbantis ministras
Bet jei ministras urėdui nepavydi, tai nereiškia, kad nepavydi kiti. Parlamentarai beda pirštais į 5-6 kartus mažesnes savo algeles ir nori daugiau. O jie juk yra tautos išrinktieji, o turi tenkintis atlyginimais, kuriuos Andrius Kubilius „užmarinavo“ per krizę 2008 metais ir „neatmarinavo“ iki šiol.
O valstybinių įmonių vadovai, tame tarpe ir generalinis urėdas maudosi tūkstančiuose. Pavyzdžiui, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis antrąjį šių metų ketvirtį su priedais gavo 11 883 eurus, „Ignitis“ vadovas Darius Maikštėnas 12 900 eurų ant popieriaus, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per mėnesį gauna net 14 417 eurų.
„Situacija tikrai yra bloga, kada valstybinės įmonės vadovas uždirba kosmines sumas ir žymiai didesnes nei prezidentas, nieko nedarydamas“, – piktinosi L. Jonauskas.
Pigi valdžia – bloga valdžia
Nedidelėmis algelėmis skundžiasi ir patys ministrai. Ilgametis Seimo narys, dabartinis Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas gauna 3 tūkstančius eurų į rankas. Beveik visą atlyginimą Anušauskas išleidžia šeimos išlaikymui.
„Nuo algos iki algos. Kadangi buto nuoma ir mokesčiai suryja didesnę dalį algos, tai toks ir atlyginimas“, – kalbėjo ministras.
Tik kadenciją pradėję ir stažo neturintys Seimo nariai uždirba 2 tūkstančius eurų. Tai mažiau nei, pavyzdžiui, Ukmergės šilumos direktorius, kuris į rankas gauna 2 200 eurų.
„Didelei daliai politikų apsimoka, kad atlyginimai yra maži. Viena priežastis yra sumažėjanti konkurencija, nes niekas iš tikrųjų nenori tapti politikais, didelė dalis kompetetingų žmonių, kurie tikrai duotų didelę pridėtinę vertę valstybei, vien dėl to, nes jie negali sau to leisti“, – sakė Seimo narys M. Maldeikis.
Mažos algos politikams – problema, nuo kurios kenčiame visi. Nes dažniausiai pigi valdžia būna bloga valdžia. Kitaip tariant – pigi valdžia kainuoja labai brangiai.
