Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.
Statybas pastaruoju metu kausto ir šaltis, ir pesimizmas, tad parduodami butai ir namai vis ilgiau nesulaukia pirkėjų, o didžiųjų šalies miestų gyventojams išbrangęs būstas tampa vis sunkiau įperkamas. Negana to, Europos centrinis bankas dar puse procento padidino bazinę palūkanų normą iki 2 proc.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Blogai, žmonės negalės įsigyti būsto, neturės, kur gyventi.“
„Labai blogai, žmonėms sunku gyventi, bus dar sunkiau.“
„Turim paskolą butui, žinau, ką tai reiškia.“
„Blogai, viskas brangu, dirbantis žmogus vos išgyveni.“
„Tik bankai nuo to uždirba, o žmonėms sunkiau.”
„Nesiskolinu ir kitiems patariu nesiskolinti. Čia yra burbulas, pinigai nemokami nebūna, dabar laikas už tai susimokėti. Vakarėlis pasibaigė.“
Brangstančios paskolos dar labiau stingdo nekilnojamojo turto rinką, o būsto įperkamumas nukrito į žemumas, buvusias prieš dešimtmetį po finansų krizės.
„Sausį palūkanos buvo -0,5 proc., paskoloms – 0. Tikėtina, kad 2023 galime turėti 4 ar 5 proc. palūkanų. Tai reiškia, kad nuo 100 tūkst. yra 5 tūkst. papildomų pinigų paskolos aptarnavimui. Daugiau nei 400 eurų per mėnesį“, – aiškina finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Pirkdami būstą su paskola vilniečiai šiuo metu pajėgtų įsigyti 8 kvadratiniais metrais mažesnį būstą nei prieš 3 mėnesius, kauniečiai – 15 kvadratų mažesnį, o klaipėdiečiai – 12 kvadratų.
„Rinkos aktyvumas krenta, būstas darosi sunkiai įperkamas dėl pakilusių palūkanų ir dėl karo. Didelis ekonominis neapibrėžtumas, kalbama apie ekonomikos sulėtėjimą, susidomėjimas gyventojų būstu mažesnis, nukritus aktyvumui, po 6–9 mėn. žemyn koreguojasi ir kainos“, – sako Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
„Problema paklausos. Statybų apimtys panašiame lygy lieka, statybos nestoja, bet sumažėjo pirkėjų aktyvumas pirminėje ir antrinėje rinkoje. Situacija nevienareikšmiška“, – teigia „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
Lietuviams būstą šiuo metu vis sunkiau įpirkti ir dėl to, kad algų augimas atsiliko nuo nekilnojamojo turto brangimo. Algos per metus vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu, o nekilnojamasis turtas pabrango 20 proc.
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai sutinka, kad šiame sektoriuje įsivyrauja slogios nuotaikos, o derybinė galia grįžta į pirkėjų rankas. Per pastaruosius 3 metus daugiau kaip 40 proc. pabrangęs būstas pradeda pigti.
„Labai tikėtina, kad pamatysime mažėjančias būsto kainas. Gerai pirkėjams, algų augimo perspektyvos teigiamos, jei būsto kainos mažės, įperkamumas turėtų atsistatyti“, – sako R. Reginis.
„Prognozuojame, kad statybos taip beatodairiškai nebrangs, tai reikšmingas pokytis, pirmos kregždės – valstybiniai užsakymai stoja ar nutraukiami, darbo jėga atsilaisvina, norės darbo, tikimės kainų korekcijos į žemesnę pusę“, – kalba „Citus“ atstovas Šarūnas Tarutis.
„Pardavėjams yra dilema, kurie projektus vysto iš skolintų pinigų, kuo ilgiau statybos užtruks, reikės mokėti daugiau palūkanų, pelno maržos mažėja, pirkėjai atsitraukia“, – tvirtina M. Dubnikovas.
Lietuvos banko vertinimu, būstas Lietuvoje šiuo metu yra pervertintas iki dešimtadalio, tad rinkos dalyviai sutinka, kad jis panašiai tiek gali ir atpigti. Visgi ekonomistai dabartinės ekonominės situacijos nelygina su 2008 metų krize ir prognozuoja būsto rinkos atvėsimą, bet ne griūtį. Jei būsto kainos sumažės, o atlyginimai toliau kils, ilgalaikio įšalo būsto rinkoje neprognozuoja.
