Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, per 3 metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo net 8 kartus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę tokie skaičiai stebina, mat praėję metai turėjo rekordinį naujų projektų skaičių.
NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje patvirtino regioninius gynybos planus. Mūsų verslas, pramonė sako, kad galėtų prisidėti prie valstybės poreikių. Jūsų manymu, ką artimiausiu metu mūsų karo pramonė galėtų nuveikti, kuo būti naudinga?
Mūsų gynybos pramonė jau dabar tiekia dalį ginkluotės Ukrainai – ir įvairias ryšio priemones, ir ryšio blokavimo priemones, ir optiką, ir kitus dalykus. Lietuva turėtų labiau įsileisti savo gynybos pramonę. Turiu omenyje ir kariuomenės pajėgumus, kaip instituciją. Akiratyje turėtų būtų ne tik įsigijimai iš sąjungininkų, bet ir iš Lietuvos įmonių.
Namų darbų turi ir gynybos pramonė, ir valstybės institucijos.
Jūsų ministerija?
Mūsų ministerija yra atsakinga už galimybių suteikimą įmonėms augti, bet jos neaugs, jei kariuomenė nesinaudos ta ginkluote ir nematys tam poreikio. Reikia atvirų akių.
Vokietijos ekonomistai skambina pavojaus varpais, nes tiesioginės investicijos į šalies ekonomiką labai smarkiai sumažėjo. Pasaulio bankas neseniai paskelbė duomenis, pagal kuriuos ir Lietuvoje, pasirodo, viskas labai blogai, nes 2020 metais tiesioginės užsienio investicijos siekė apie 8 procentus nuo BVP, 2021 metais sumažėjo iki 4,5 procentų, pernai – tik 1 procentas. Skandalingi skaičiai – kaip jūs juos pakomentuotumėte?
Visų pirma, reikėtų pasakyti, kad Lietuvos ekonomika visus šiuos 3 turbulencijų metus – ir pandemijos, ir karo, ir energetikos kainų šuolių – atlaikė ir augo. Per šį laiką yra sukurta 10 tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų ir praėję metai, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, buvo rekordiniai – 57 nauji projektai.
O kaip tai koreliuoja su Pasaulio banko duomenimis?
Aš būtinai pasitikslinsiu Pasaulio banko duomenis, nes man irgi yra keista. Ką mes matome šiemet, per pirmą pusmetį, yra 23 investiciniai projektai – pusė iš jų yra nauji, pusė iš jų yra egzistuojančių plėtra. Noriu pabrėžti, kad nei vienas investuotojas, kuris atėjo į Lietuvą, ne išėjo, o priešingai – planuoja plėtrą. Tas yra gerai.
Pasaulyje iš tiesų lėtėja ekonomika ir įmonės atsargiau planuoja tiesiogines užsienio investicijas, investiciniai fondai stabdo finansines investicijas į įvairius projektus, į startuolius ir taip toliau. Tai ir Vokietijoje – mūsų pagrindinėje partnerėje – mažėja paklausa, o tai iš karto veikia mūsų pramonę.
Lietuva, kaip atvira ekonomika, yra labai paveiki visiems pokyčiams tarptautinėje erdvėje. Bet dar kartą sakau – kadangi atlaikėme ankstesnes krizes, aš neabejoju, kad ir dabar išlaikysime tempą. Aš ir mano komanda dirbame labai daug, kad investuotojai rinktųsi Lietuvą ir neišeitų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
