Trečiadienį Kauno „Žalgirio“ simboliu jau tapęs Mantas Kalnietis pranešė apie savo profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą. 36-erių sportininkas paskutines savo rungtynes žais prieš Jonavos „Cbet“ komandą „Žalgirio“ arenoje sausio 29-ąją dieną.
„Įvykis man – neeilinis, visiems noriu pranešti, kad baigiau krepšininko karjerą. Dar liko savaitė kita, iki kol sužaisiu atsisveikinimo rungtynes, bet šitas gyvenimo etapas, trukęs nuo 1993 metų lapkričio mėnesio, užsibaigė. Ieškosime gyvenime naujų tikslų“, – „Žalgiris TV“ kalbėjo M. Kalnietis.
Per beveik 30 metų trukusią karjerą 196 cm ūgio žaidėjas nuskynė ne viena skambią pergalę, patyrė skaudžių nusivylimų, ant kaklo kabinosi medalius ir neramino rimtomis traumomis. M. Kalniečio karjeros kelyje sutikti bendražygiai su naujienų portalu tv3.lt pasidalino mintimis apie tai, koks jis buvo krepšininkas, kolega ir kaip reagavo į naują krepšininko karjeros posūkį.
Žmogus su stipriomis vertybėmis
Kartu su M. Kalniečiu ne vienus metus dėl svarbių pergalių kovojo ir kitas legendinis krepšininkas – Jonas Mačiulis. Komandos draugų keliai pirmą kartą susikirto dar vaikystėje, kai abu jie lankė tą pačią – Kauno „Rasos“ – gimnaziją.
Apie krepšininką vaikystėje paklaustas J. Mačiulis šyptelėjo, kad Mantas mokykloje nebuvo išskirtinis.
„Jis iš tikrųjų nebuvo labai judrus, pakankamai ramaus būdo. Buvo „kūdas“, tiesiog vaikas kaip vaikas.
Krepšinio komandoje jau mokykloje jis buvo mūsų įžaidėjas, bet kažkokia labai didele fizine jėga ar panašiais dalykais neišsiskyrė. Mokykloje jis buvo visų mėgstamas, nors nebuvo labai didelis aktyvistas“, – prisiminimais dalijosi J. Mačiulis.
Daugelį metų jį pažįstantis buvęs krepšininkas sakė, kad stiprios M. Kalniečio vertybės ir pagrindinės asmeninės savybės nesikeitė nuo pat jaunystės.
„Aš Mantą pažįstu jau seniai. Į krepšinio mokyklą jis atėjo, kai man buvo 13–14 metų, tai jam turėjo būti apie 12–13 m. Nuo tada, kai pradėjome bendrauti mano akimis jis koks buvo, toks išliko.
Gal kiti žmonės jį matė ar pažinojo tam tikrą periodą ir galėtų pasakyti kitaip, bet man jis visada išliko žmogumi su stipriomis vertybėmis. Jam šeima visuomet buvo pirmoje vietoje, jo humoro jausmas ir visos savybės išliko kaip ir visą gyvenimą, kiek aš jį pažįstu“, – kalbėjo J. Mačiulis.
Komanda – svarbiausia
Karjerą baigęs krepšinio treneris Jonas Kazlauskas M. Kalnietį matė kaip itin darbštų ir pasiaukojantį krepšininką. Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti šį žaidėją, strategas greitai surado tinkamą žodį – „Puikus“.
„Jis visada buvo pakankamai darbštus, labai pareigingas. Nebuvo nei vieno karto, kad jis kažko atsisakytų, nenorėtų daryti, sakytų, kad negali, pavargo. Tai svarbu, nes krūviai per visą tą laiką jam teko didžiuliai“, – kalbėjo treneris.
68-erių buvęs treneris sakė, kad M. Kalnietis visada turėjo stiprią asmeninę nuomonę, tačiau svarbiausia jam buvo komanda.
„Mantas turi stiprią nuomonę, bet nesvarbu, koks treneris treniruotų, buvo komandinis žaidėjas.
Jis labai lengvai bendraujantis, teisingas, kritiškas tiek sau, tiek kitiems. Mantas turėjo visas savybes būti geru žaidėju. Jis juo ir tapo ir per savo karjerą įnešė didžiulį indėlį į Lietuvos krepšinį“, – sakė J. Kazlauskas.
Išskirtinį žaidėjo komandiškumą pastebėjo ir J. Mačiulis.
„Mantas visada turėjo norą laimėti, bet jis pastebėdavo, kada jam reikia nuleisti savo ego. Jis dėl komandinio tikslo visada aukodavo savo asmeninius pasiekimus.
Jis buvo įžaidėjas, todėl dažnai turėdavo kamuolį savo rankose, iš tikrųjų vienoje rankoje – dešinėje, kaip mėgstame juokauti. Vis dėlto, dažnai dabar įžaidėjai užsižaidžia su kamuoliu, o Mantas matydavo, kada reikia paleisti ir žiūrėdavo komandinio tikslo labiau nei asmeninio“, – dėstė pašnekovas.
Dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra krepšininkui taip pat negailėjo gražių žodžių. Anot jo, tikra dovana buvo dirbti su tokiu sportininku.
„Galiu apibūdinti kaip pasiaukojantį, atiduodantį visas jėgas dėl komandos pergalės, dėl rinktinės. Jis visada stengėsi suvienyti komandos draugus, sutelkti ir galima be galo kalbėti apie gerąsias Manto savybes.
Esu labai pamalonintas likimo, kad teko dirbti su tokiu žmogumi“, – tikino K. Kemzūra.
Įsiminė ir medaliai, ir traumos
Kartu su J. Kazlausko treniruojama nacionaline vyrų krepšinio rinktine M. Kalnietis iškovojo dvi itin svarbias pergales – 2013 ir 2015 m. Europos čempionatų sidabro medalius. Kartu ant vicečempionų pakylos lipęs J. Mačiulis sakė, kad atmintyje labiau įsirėžęs 2015 m. Prancūzijos čempionatas.
„Labiau man įsiminė paskutinis medalis, dėl kurio daug visko praėjome. 2015 m. buvo tikri amerikietiški kalneliai, kai Latvijoje buvo labai blogai, bet vėliau atradome tą žaidimą.
Mūsų branduolys ir mokėjimas aukotis dėl komandos, nežiūrint savų interesų, yra momentai, kurie įsimena. Na, aišku vėliau ir medalių laistymai, bet čia jau savaime aišku“, – šyptelėjo buvęs krepšininkas.
Nors treneris pergales prisimena gražiuoju, tačiau jam labiausiai atmintyje yra įstrigusi netikėta krepšininko trauma.
Paskutinėse kontrolinėse rungtynėse su Kroatijos rinktine M. Kalnietis savo pasirodymą baigė jau mačo pradžioje. Įžaidėjas bandė pranerti tarp dviejų varžovų, suklupęs atsitrenkė į vieną iš kroatų ir jam išniro raktikaulis.
„Man labiausiai yra įstrigusi jo trauma pačioje rungtynių pradžioje. Ji mums viską apvertė aukštyn kojomis dar prieš prasidedant pasaulio čempionatui.
Bet net ir tada po sunkios traumos jis grįžo, žaidė, neatsisakė už rinktinę žaisti. Jis buvo patriotas“, – prisiminė J. Kazlauskas.
Bene svariausia pergalė įžaidėjo karjeroje buvo Pasaulio krepšinio čempionato bronza kartu su K. Kemzūros treniruota rinktine. Treneris neslėpė, kad šis čempionatas visiems įsirėžė ilgam, o M. Kalniečio vaidmuo ten buvo itin svarbus.
„Visi buvo svarbūs toje rinktinėje, bet Mantas buvo vienas iš svarbesnių žaidėjų. (…) Tai yra žaidėjas, žmogus, kuris stengsis dėl bendro rezultato, aukos savo individualius rodiklius, viską darys, kad komanda laimėtų. Rinktinei pasisekė, kad tokį turėjo“, – sakė strategas.
Sprendimas dėl ateities nenustebino
Spaudos konferencijoje, surengtoje prieš „Žalgirio“ rungtynes su Belgrado „Crvena Zvezda“ apie M. Kalniečio karjeros pabaigą pasisakė ir dabartinis komandos treneris Kazys Maksvytis.
Jis teigė, kad apie šį sprendimą sužinojo vos keletą dienų anksčiau nei visa Lietuva ir tikisi, kad komandoje pavyks užpildyti M. Kalniečio paliktą spragą.
„Mantas buvo svarbus, tikiuosi, kad užpildysime šitą jo spragą. Jis kažkiek dar su mumis bus, dalyvaus kažkiek pasyviau ir gal net važiuos į rungtynes, bet jau tik kaip palaikantis asmuo“, – tikino K. Maksvytis.
K. Maksvytis pabrėžė, kad sprendimas palikti profesionalų krepšinį buvo priimtas garbingai, o tai treneriui labai svarbu.
„Mantas pasielgė labai vyriškai ir priėmė tą sprendimą, populiarų ar ne. Jis elgiasi labai garbingai.
Tokio statuso, tokio kalibro žaidėją man kartais buvo sunku laikyti jį ant suolo, bet jis nekėlė kažkokių papildomų intrigų, ką galėjo daryti su savo patirtimi ir svoriu. Manau, kad tai dar prideda prie to, koks jis yra geras žaidėjas“, – sakė „Žalgirio“ strategas.
Kai kuriuos krepšinio sirgalius dar labiau galėjo nustebinti ne tik M. Kalniečio žinia apie karjeros pabaigą, tačiau ir tolimesni jo ateities planai. Kaunietis netrukus taps „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentu.
J. Mačiulis sakė, kad toks M. Kalniečio karjeros posūkis jo visiškai nenustebino.
„Mantas futbolu tikrai visą gyvenimą labai stipriai domėjosi. Kiek žinau, kai galėdavo, į rungtynes skrisdavo ir su Lietuvos rinktine, palaikė glaudžius santykius su futbolininkais. Aišku, aš jau anksčiau žinojau šį jo pomėgį ir kad jis yra taip įsitraukęs, tad ši žinia manęs tikrai nenustebino“, – teigė J. Mačiulis.
K. Kemzūra taip pat sakė, kad naujienos apie tolimesnius M. Kalniečio planus jo nebuvo netikėtos, o jo savybės šiame darbe turėtų puikiai pasitarnauti.
„Visas jo savybes, ir žmogiškąsias, ir krepšininko, ypač tas telkiančias savybes, manau, jis puikiai pritaikys naujame darbe, naujoje veikloje. To aš jam ir linkiu“, – mintis dėstė treneris.
