Seime žengtas pirmas žingsnis link apkaltos Petrui Gražuliui. Parlamentarai nusprendė sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Pasak parašus inicijavusio Tomo Vytauto Raskevičiaus, Seimo Etikos ir procedūrų komisija praėjusių metų gruodžio 21 d. konstatavo, kad praėjusių metų rugsėjo 15 d. P. Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant.
„Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip Seimo narys Petras Gražulis balsavimo metu ištiesia ranką per stalą ir paliečia objektą, esantį ant stalo ties kito Seimo nario darbo vietoje esančiu informaciniu pultu“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo T. V. Raskevičius.
Tuomet jis pakvietė Seimo narius pasižiūrėti minėtą vaizdo medžiagą.
„Yra pagrindas manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis, balsuodamas už kitą Seimo narį jam nematant, savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir pažeidė Seimo nario priesaiką“, – tvirtino Laisvės partijos atstovas.
Aidas Gedvilas klausė, ar tai nėra tik pagrindas politiniam susidorojimui. T. V. Raskevičius teigė, kad iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį. Jis taip pat pažymėjo, kad Seimas balsuoja ne dėl apkaltos, o dėl komisijos sudarymo, kuri ir vertins visas aplinkybes ir nustatys, ar yra pagrindas apkaltai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis klausė, ar P. Gražulis neatmena seniau buvusio atvejo, kai Aleksandras Sacharukas balsavo už Liną Karalių.
„Nežinau, kai kurių žmonių atmintis yra trumpa, bet tikiuosi, kad Seimo kolegos įvertins jiems pateiktą medžiagą ir priims principinį sprendimą, saugodami mūsų šalies Konstituciją“, – teigė T. V. Raskevičius.
Justas Džiugelis pastebėjo, kad opozicija nori kelti klausimą dėl Jurgitos Sejonienės apkaltos, kai ši registravosi už kitą Seimo narę. T. V. Raskevičiaus teigimu, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs dėl sąmoningo balsavimo už kitą Seimo narį, o dėl registracijos savo pozicijos nėra išplėtojęs.
T. V. Raskevičius pridėjo, kad jį pasiekė informacija, kad P. Gražulis ne vieną kartą yra balsavęs už šalia esančius Seimo narius. Politikas tikisi, kad komisija įvertins ir šias aplinkybes.
Gražulis citavo Bibliją
Pats Petras Gražulis sako, kad jo visiškai nestebina valdančiųjų dviveidystė ir citavo kunigo monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius.
„Jei sovietinė valdžia mane persekioja, tarnauju Dievui. Jei mane sovietinė valdžia girtų, tarnaučiau velniui. Perfrazuoju šiuos žodžius dabartinei situacijai.
Jeigu konservatorių valdančiųjų dauguma su profesionalu Raskevičiumi mane persekioja, tarnauju tautai. Jei mane jie girtų, tarnaučiau šitam klanui ir sistemai, kuri užvaldžiusi yra Lietuvą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo P. Gražulis.
Pasak jo, apkalta jo negąsdina. P. Gražulis citavo Bibliją ir priminė J. Sejonienės atvejį.
„Man nebaisu. Noriu pasakyti jums iš evangelijos Kristaus žodžius, pasakytus to meto fariziejams. Vargas jums, jūs pabaltyti karstai, o viduje dvokiantys lavonai. Jūs matote kito akyje kristlą, savo akyje nematote rąsto. <…> Sejonienė balsavo už švietimo ministrę. Registravo. Koks skirtumas? Lietė mygutką, Tai valdančios daugumos atstovas, jai viskas galima“, – kalbėjo P. Gražulis.
Jis tikino neprisimenantis, ar balsavo už kitą Seimo narį.
„Jei mane puola dabartinė valdančioji dauguma, tai aš džiaugiuose. Nes tarnauju ne šitai klikai, o žmogui“, – sakė P. Gražulis.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.
Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.
