Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti.
Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę. Šie tragiški įvykiai atkreipė ir politikų dėmesį į itin pavojingas medikų darbo sąlygas. Tiesa, kokių pokyčių medikai artimiausiu metu gali tikėtis, kol kas dar neaišku.
Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos ruošiasi į iškvietimą. Tiesa, 70 darbuotojų turinčioje stotyje – nerimas, kaip jiems teks dirbti įsibėgėjant reformai, pagal kurią ši stotis bus prijungta prie centralizuotos greitosios pagalbos tarnybos, kurios būstinę vyriausybė planuoja įsteigti Kaune. Jau ir dabar medikai skundžiasi, kad gyventojai per dažnai medikus kviečia be reikalo.
„Vidurnaktį skambina, man labai bloga. Atvažiuoja, tai kodėl kvietėte greitąją – neužmiegu. Važiuojam 20 kilometrų. Susiginčijo vyras su žmona, vidinis triukšmas, sudavė, kviečia greitąją, tai nereikalingas kvietimas. Nuvažiavę sako, kad nekvietė, o policija pradėjo kviesti. Konfliktas nėra būtinoji pagalba“, – pasakoja Marijampolės greitosios medicinos pagalbos direktorius Alvydas Dirsė.
Vykdydama greitosios pagalbos reformą, Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja, kad greitoji pagalba pas pacientus kaime atvyktų ne vėliau kaip per 25 minutes, o mieste – per 15 minučių. Dabar esą mieste vidutinis laikas, per kurį atvažiuoja greitoji, siekia 11 minučių, o kaime – pusvalandį.
„Miesto patarnavimas niekuo nepasikeis. Kaime kaip planuoja nebus paprasta postus padaryti, reikia patalpų ir taip toliau“, – aiškina A. Dirsė.
Prieš savaitę prie degalinės Vilniuje šaltyje gulėjęs galimai apsvaigęs vyras žiauriai sumušė ir suspardė iškviestą jam padėti greitosios pagalbos vairuotoją. Nerimaudami dėl savo saugumo, greitosios pagalbos medikai reikalauja, kad iškvietimuose mediko ir vairuotojo duetą papildytų ir trečias – paramedikas. Medikai taip pat reikalauja filmavimo kamerų automobiliuose ir ant savo krūtinių, kokias turi policininkai.
„Nėra brangus dalykas, policininkai turi kameras, gal ne visi. Planuojame kameras, jos turėtų pagelbėti, ištisai filmuoti per daug informacijos. Kartais kamera pagelbėtų, mašinose turėjome muliažų, jie drausmindavo pacientus“, – teigia Vilniaus greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pavaduotojas Tadeušas Rodz.
Medikai laukia ir kada Seimas patvirtins Seimo pirmininkės siūlymą medikų įžeidinėtojams ir grasintojams skirti baudas. Taip pat norėtų, kad piktybiški neblaivūs pacientai už paslaugas susimokėtų iš savo kišenės.
„Gali būti apmokestinama, tikrai tai drausmintų pacientus, būtų labai sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Nes turime etatinių pacientų, kurie piktnaudžiauja šituo, o kiti tuo metu nesulaukia pagalbos“, – kalba Profsąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.
O parlamentaras Tomas Tomilinas reikalauja valdančiuosius rytoj tvirtinant valstybės biudžetą sukrapštyti papildomus 10 milijonų eurų ir padidinti greitosios pagalbos tarnybos finansavimą. Tarnybai išlaikyti kitąmet Valstybinė ligonių kasa planuoja skirti 100 milijonų eurų, o dar 50 mln. eurų europinės paramos ministerija žada sistemos reorganizacijai – naujoms patalpoms, automobiliams, informacinei sistemai.
„Mes įžengėme į pavojingą gyvybei periodą, neaišku, kas atsakingas už sistemos gyvybingumą ir atnaujinimo paslaugą“, – sako T. Tomilinas.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė visgi greitosios pagalbos medikų reikalavimų tenkinti neskuba. Ji net abejoja, ar verta medikams duoti filmavimo kameras.
„Šitas klausimas nėra tiesmukiškas, kad pasakyčiau taip arba ne. BDAR, žmonių apsauga dėl informacijos, tai susiję su žmogaus kūnu, apžiūra“, – sako D. Jankauskienė.
Beje, medikai reikalauja ne tik saugesnių darbo sąlygų, bet ir, argumentuodami ekstremaliomis darbo sąlygomis, papildomų socialinių garantijų, pavyzdžiui, sulaukus 55-erių metų išeiti į pensiją – tai būtų 10 metų anksčiau už daugumą kitų dirbančiųjų.
