Kompensacijų dalijimas už šildymą – griežtinamas. Nuo šiol jas gaus kur kas mažiau gyventojų nei praėjusį šildymo sezoną. Taip nusprendė Seimas.
Dabar dalijant kompensacijas bus skaičiuojamos ne tik šeimos pajamos vienam asmeniui, bet ir tai, kiek turto šeima valdo ir kokia yra jo vertė.
Vieni apgailestauja, kiti pranašauja šildymo pigimą
Už tai, kad norint gauti kompensacijas būtų vertinamos ne tik gyventojų pajamos, bet ir turimas turtas, antradienį už balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 9, 20 susilaikė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ Tomas Tomilinas apgailestavo, kad sodo namelis, didesnis žemės sklypas ar butas gali tapti rimta kliūtimi gauti paramą, tuo tarpu konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad toks sprendimas reikalingas atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas šilumos kainų mažėjimas.
Kiek tokios ministrės prognozės yra realios, pamatysime jau netrukus, tačiau patikėti tuo, kai garsiai kalbama apie tai, kad „Ignitis“ ir vėl prisipirko brangių dujų, nors jų kaina rinkoje dabar gerokai mažesnė, sunku, bent jau tiems, kurie šildysis namus dujomis.
Prašymus galima teikti internetu arba seniūnijose
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinio skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė sako, kad tvarka besikreipiantiems nesikeičia – kaip ir anksčiau, taip ir dabar, norintieji gauti kompensaciją turi kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Tie, kurie būstą nuomojasi ir kurių nuomos sutartis įregistruota Registrų centre, taip pat gali kreiptis kompensacijos į tą seniūniją, kurioje yra nuomojamas būstas.
Prašymą dėl kompensacijos galima teikti ir internetu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS). Joje taip pat galima pasinaudoti ir kompensacijos skaičiuokle – iš anksto žinosite, kiek apytiksliai išlaidų galės būti kompensuota, ir taip planuotis savo biudžetą.
Kokie dokumentai reikalingi?
„Kreipiantis dėl kompensacijų būtina užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentus, susijusius su pajamomis (darbo užmokesčio pažyma, verslo liudijimo, individualios veiklos apskaitos duomenis), gautomis per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama kompensacija už šildymą, arba kreipimosi mėnesio, jeigu pasikeitė bent vieno iš šeimos narių pajamų šaltinis ar keitėsi šeimos sudėtis.
Būtina pateikti ir AB „Panevėžio energijos“ abonento numerį.
Taip pat priklausomai nuo aplinkybių, reikalingos ir kitos pažymos kompensacijai gauti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Duomenų apie išmokas, gaunamas iš „Sodros“, Užimtumo tarnybos pateikti nereikia.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra, dujomis), gyventojai papildomai turi pateikti duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus)“, – informavo J. Blinstrubaitė.
Kas gali gauti kompensacijas?
Kompensacijas už šildymą gali gauti nepasiturintys gyventojai, o skiriant kompensaciją žiūrima į šeimos pajamas, šeimos narių skaičių, šildomo būsto plotą, kuro kainą ir šeimos turto vertę.
Skaičiuojant kompensacijos dydį yra taikoma tokia formulė:
Vidutinės Šeimos pajamos į rankas – (2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 Eur) * šeimos narių skaičius).
Jei asmuo gyvena vienas, tuomet iš jo vidutinių pajamų yra atimami 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (3 VRP – 471 Eur).
Kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. pagal aukščiau pateikta formulę gauto dydžio.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijoms išleido pusšešto milijono
Vertinant kompensacijos skyrimą yra atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
- Būsto plotą.
- Būste gyvenančių šeimos narių skaičių.
- Per pastaruosius 3 mėnesius gautas pajamas ir jų šaltinius.
- Išlaidų už būsto šildymą dydį.
- Šeimos sukauptą turtą.
Praėjusį šildymo sezoną kompensacijų kreipėsi 14,3 tūkst. kraštiečių, o paskirtos kompensacijos buvo 13,2 tūkst. besikreipusiųjų.
„Savivaldybė gyventojams ir šildymą tiekiančioms įstaigoms išleido 5,6 mln. eurų“, – informavo J. Blinstrubaitė.
Straipsnio autorė – Eglė Kuktienė.
