Daugelis lietuvių didesnes ar mažesnes pinigų sumas laiko sąskaitoje arba, kaip sakoma, grynaisiais „kojinėje“. Taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja: augant kainoms, už tą pačią sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų.
Dėl to specialistai gyventojams pataria nenaudojamus pinigus investuoti. O bene saugiausia investicija yra laikomi vyriausybių vertybiniai popieriai.
Uždirbs daugiau nei 1 mln. eurų
Šią savaitę kaip tik baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas, pranešė Finansų ministerija.
Gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių.
Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų.
Paprastai kalbant, lakštų nusipirkę gyventojai po metų atgaus savo pinigus ir papildomai uždirbs iš viso 1,045 mln. eurų. Šią sumą padalijus 2,1 tūkst. pirkėjų, kiekvienam išeis vidutiniškai po 494 eurus.
Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2-16 d. Ši emisija bus išperkama 2024 m. spalio 17 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus.
Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudarytos 1964 sutartys įsigyti VTL už 24,2 mln. eurų, SEB – 150 sutarčių už 3,3 mln. eurų.
Preliminariame VTL išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad ketvirta emisija bus platinama lapkričio 6-20d., išperkama – 2024 m. lapkričio 21 d. Tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.
VTL palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis VTL emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.
Gali įsigyti tik gyventojai
VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Tai saugi ir generuojanti grąžą investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei.
Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.
Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose (daugiau informacijos čia ir čia).
Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.
Šiemet atnaujinus VTL platinimą, per pirmąsias dvi emisijas gyventojai įsigijo VTL už 109,9 mln. eurų.
Pirmoji emisija platinta rugpjūčio 7-21 d. – gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln. eurų, sudaryti 4303 sandoriai. „Swedbank“ – 3466 sutartys įsigyti VTL už 51,2 mln. eurų, SEB – 837 sutartys už 14,5 mln. eurų. Dažniausiai į VTL investuotos tokios sumos kaip 20 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų, 1 tūkst. eurų.
Antroji emisija platinta rugsėjo 4-18 d. – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. „Swedbank“ sudarytos 2764 sutartys įsigyti VTL už 37,9 mln. eurų, SEB – 250 sutarčių už 6,3 mln. eurų.
