Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Viktorija skaičiavo, kad jos išlaidos pastaruoju metu išaugo keliasdešimt procentų, o alga nepasikeitė.
„Uždirbu 800 eurų, daugiau nei trečdalį algos tenka sumokėti už nuomą ir komunalinius mokesčius. Dirbu prekybos srityje, universitetą baigiau prieš kelis metus, nebesu studentė, tad prašyti pinigų iš tėvų gėda.
Stengiuosi, kiek įmanoma, taupyti, atsisakyti nebūtinų pirkinių, nepietauti mieste,“ – pasakojo mergina.
Ji netgi ėmė ieškoti informacijos, kaip reikia taupyti.
„Radau daugybę kursų ir seminarų. Daugelis jų mokami. Už vieną kursą tektų pakloti net 400 eurų. Argi ne ironiška, reikia išleisti krūvą pinigų kursui, kuris turėtų išmokyti taupyti.
Kyla įtarimas, kad dalis žmonių nori pasipelnyti, kurdami tokius kursus ir seminarus,“ – sakė Jurgita.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad taupyti mokosi būtent kursuose.
„Kiekvieną mėnesį kainos vis kyla, todėl mėnesio gale man lieka vis mažesnė suma. Taigi ėmiau lankytis kursuose ir seminaruose apie taupymą. Tačiau daug pinigų jiems leisti nenoriu. Renkuosi arba nemokamus arba kainuojančius 30–50 eurų.
Dar daugiau investuoti į kursus nesiryžtu ir abejoju, kad verta,“ – sakė mergina.
Žmonės nemoka taupyti?
Įmonė „Mcapital“ siūlo įsigyti 10 savaičių nuotolinių mokymų programą „Finansinės laimės akademija“ už 399 eurų.
Įmonės marketingo vadovė Greta Songinienė tikino, kad taupymo tema yra aktuali daugeliui.
„Todėl vienas iš svarbiausių mūsų tikslų ir yra edukuoti gyventojus apie finansus tam, kad kuo mažiau žmonių gyventų nuo algos iki algos.
Mokome tvariai valdyti biudžetą, kruopščiai sekti savo išlaidas, būti sąmoningiems savo finansiniuose pasirinkimuose ir taip susitvarkyti savo biudžetus, kad pinigų užtektų ir pramogoms, ir edukacijai, taupymui, būtinosioms išlaidoms ir kitiems dalykams,“ – komentavo įmonės atstovė.
Anot jos, tikrai nuostabu, kaip finansinę žmogaus padėtį gali pakeisti vien žinios.
„Nes iš esmės, svarbiau ne tai, kiek pinigų turime, o tai, kaip kiekvienas gebame su jais tvarkytis. Ir tas gebėjimas susideda iš žinių, įgūdžių ir įpročių ugdymo, neretai – net psichologijos (elgesio modelių, vidinių nuostatų, klaidingų įsitikinimų ir kt.).
Mokykloje mūsų šių dalykų nemokė. Todėl labai svarbu kiekvienam tą daryti savarankiškai. Būtent tam ir reikalingos knygos, seminarai ir kursai. Mes tikrai ne kartą įsitikinome, kad tai labai padeda,“ – pasakojo G. Songinienė.
Vardijo kurso už 400 eurų naudas
Toliau ji pasakojo apie mokymų platformą „Finansinė laimės akademija“.
„Kalbant apie jos turinį ir kainą, pirmiausia yra tam tikras psichologinis momentas. Patirtis mus išmokė, kad labai dažnai duodant daugybę nemokamos vertingos medžiagos, į ją žiūrimą pro pirštus.
Žmonės to nevertina. Mano, kad kursas gali būti nekokybiškas. Tačiau jeigu žmogus susimoka, jis gerokai atsakingiau žiūri į mokymus, yra pasiruošęs skirti tam laiko ir savo nedalomo dėmesio, atlikti užduotis, klausti, gilintis ir pasiimti iš dėstomos medžiagos ir lektorių kaip galima daugiau. Kaina sukuria atitinkamą lūkestį ne tik kursų turiniui, bet ir sau. O nusiteikimas ir noras mokytis yra bene svarbiausias dalykas, kurio reikia tam, kad kažko išmoktume,“ – komentavo įmonės atstovė.
Taip pat jos teigimu, minimi mokymai vyksta tiesiogiai internetu, dalyviai jaučia tam tikrą įsipareigojimą laike – konkrečiu metu prisijungti prie paskaitos.
„Paskaitose dalyviai aktyviai įsitraukia, diskutuoja, kelia klausimus, bendrauja su lektoriais ir tarpusavyje, atlieka praktines užduotis. Žmonės skiria savo laiką mokymuisi. O ne žiūri vaizdo įrašą atlikdami namų ūkio darbus.
Be to, aukštesnė kaina dažniausiai lemia ir aukštesnę kursų kokybę. Mūsų kursai yra gilesni, juos sudaro daugiau mokymosi valandų, atrinkta kokybiška medžiaga ir sudaryta koncentruota, nuosekli programa. Taip pat dalyviai gauna įvairias užduotis ir namų darbus, praktinius įrankius, skaičiuokles ir kt. kuo gali naudotis patys ir išmokyti naudotis savo artimuosius,“ – tikino G. Songinienė.
Ji pastebėjo ir dar vieną šių kursų privalumą.
„Dar žmonės taip pat prisijungia prie uždaros bendruomenės, kurioje bendrauja ne tik kursų metu, bet ir jiems pasibaigus – buriasi į įvairias iniciatyvas, užduoda rūpimus klausimus, keičiasi knygų rekomendacijomis ir kita aktualia informacija.
Taigi, tai taip pat iš dalies tarsi vienkartinė viso gyvenimo narystė klube žmonių, kurie pradėjo savo finansinę kelionę turėdami panašias žinias ir kartu, tęsia savo kelionę finansinės gerovės link. Nes ta kelionė nėra vienkartinis reikalas, kurį gali sutvarkyti ir pamiršti, tai yra darbas, kurį reikia nuolat dirbti,“ – sakė G. Songinienė.
Ekonomistė siūlo neskubėti pirkti brangių kursų
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistė Justina Bagdanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad žmonių elgesys su pinigais priklauso nuo kelių dalykų – turimų žinių, nuostatų bei įgūdžių.
„Kai kuriems nesiseka taupyti, nes turimos tam tikros nuostatos apie taupymą, atsineštos pavyzdžiui iš šeimos. Pavyzdžiui, jei taupysiu, nieko negalėsiu sau leisti, per mažai uždirbu, nelieka ką taupyti ir pan.
Kiti žmonės žino, kad taupumas yra viena iš finansiškai raštingo žmogaus savybių, jie supranta taupymo naudą, tačiau jiems trūksta žinių, kaip tą daryti. Tokie žmonės ieško įvairių kursų, seminarų, jų dėmesį patraukia paveikios reklamos, žadančios, kad išklausius kursą, taupyti taps paprasta ir pan.“ – pastebėjo ekonomistė.
Tačiau pasak jos, neužtenka tik pasiklausyti kursų, sudalyvauti seminare, perskaityti straipsnį, kad pakeistum savo finansinę elgseną ir pavyzdžiui pradėtumei sėkmingai taupyti, nors iki šiol to nedarei.
Ekonomistės teigimu, svarbu prie teorinių žinių pridėti ir praktinius įgūdžius. Pirmą mėnesį tikrai gali būti sudėtinga susitaupyti kokią nors dalį pinigų, nes tiesiog nėra susiformavęs toks įgūdis. Norint suformuoti įgūdį, svarbu tą daryti po truputį – neužsibrėžti nerealistiškų tikslų (susitaupyti 40 proc. atlyginimo), nesiimti drastiškų veiksmų (atsisakyti visų nebūtinųjų prekių/paslaugų), nes tai atneš tik nusivylimą.
„Verčiau pradėti po truputį, pirmiausiai suprantant, kiek, kam bei kur per mėnesį išleidžiami pinigai: vesti savo biudžetą, išskirti būtinąsias ir nebūtinąsias prekes/paslaugas.
Įsivertinti ar tikrai gyvenama pagal kišenę, gal yra pigesnių alternatyvų, pasitelkti išmanius įrankius, kurie padėtų taupyti net nejaučiant didelio skirtumo (e. taupyklė, kuomet suapvalinama apsipirkimo suma pervedama į taupymo sąskaitą), išsikelti realistiškus taupymo tikslus (kelių mėnesių finansinė pagalvė per kelis metus, o ne per du/tris mėnesius), pradžioje bandyti susitaupyti bent kelis procentus nuo atlyginimo ir po truputį tą procentą didinti ir palaipsniui pereiti prie rekomenduojamų 10–20 proc. nuo gaunamų pajamų atsidėti taupymui“, – vardijo J. Bagdanavičiūtė.
Todėl anot jos, vien aklai investuoti į kursus ar seminarus nereikėtų.
„Vien tik žinios pačios nesuveiks, svarbu ir praktiškai jas naudoti, įdarbinti. Todėl tik pradedantiems savo taupymo kelionę, rekomenduočiau pataupyti ir investuoti savo laiką į patikimų, nemokamų šaltinių apie taupymą paiešką, o kursus ir seminarus palikti, kuomet informacijos nebeužtenka ir žinias bei įgūdžius norisi gilinti,“ – patarė ekonomistė.
