Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė skaičiavo, kad 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje skolos buvo išieškomos iš 247,8 tūkst. skolininkų, kurių didžioji dalis (223,9 tūkst., arba 90,4 proc.) yra fiziniai asmenys.
Vidutinė išieškomos skolos suma – 3 151 euras.
Skolos siekia ir 50 tūkst. eurų
Portalo tv3.lt skaitytojai skundėsi, kad pragyvenimui pinigų nebelieka, nes spaudžia skolos, todėl beveik visą uždarbį tenka atiduoti joms padengti.
Klaipėdoje gyvenantis Darius pasakojo, kad jau keletą metų bando padengti skolas, tačiau jos tik didėja.
„Iš viso šiuo metu esu skolingas 4 tūkst. eurų už alimentus. Uždirbu nedaug, stengiuosi kiekvieną mėnesį mokėti tam tikrą sumą, tačiau atrodo, kad skola tik auga, o ne mažėja.
Jau nebežinau, ko griebtis, antstoliai nesutinka sumažinti mėnesio įmokos, o kito darbo susirasti nepavyksta. Negi vienintelė išeitis išvykti į užsienį ir ten pasislėpti“, – svarstė vyras.
Tuo metu vilnietis Tomas pasakojo, kad jaunystėje padarė klaidų, dėl kurių dabar tenka brangiai mokėti.
„Pasiėmiau nemažai greitųjų kreditų. Mano skolos nuo 20 tūkst. eurų, dabar jau išaugo iki 50 tūkst. eurų.
Daugiausiai auga antstolių dalis, kurią jiems turiu sumokėti. Negi neįmanoma jos sumažinti? Juk dabar jų dalis tapo didesnė už pačią skolą“, – skundėsi vyras.
„Vos užtenka pinigų komunalinėms išlaidoms ir maistui. O ką kalbėti apie kitas išlaidas? Pinigų daugiau niekam nebeturiu. Stengiuosi suktis, kaip išmanydamas, dirbu papildomai, bet tai nepadeda“, – skundėsi Tomas.
Iš viso skolos siekia daugiau nei 4 mln. eurų
D. Satkauskienė skaičiavo, kad skolos valstybei sudaro 52 proc. visų vykdomų išieškojimo procesų, o skolos privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims – 48 proc.
„Tačiau, jei palygintume reikalavimų sumas, tai privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamų skolų bendra suma už valstybės reikalaujamą sumą yra net 5,4 karto didesnė. Šių metų viduryje privatūs kreditoriai siekė susigrąžinti 3,8 mln. eurų, o valstybės institucijos – 0,7 mln. eurų skolų“, – komentavo D. Satkauskienė.
Anot jos, skolos valstybei – tai laiku nesumokėti mokesčiai (žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, teismo žyminis mokestis ir kt.), baudos už administracinės teisės pažeidimus (vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, aplinkosaugos taisyklių nesilaikymą, nelegalų ginklo laikymą ir kt.), baudžiamosiose bylose paskirtos baudos, Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, Valstybinei ligonių kasai priteistos skolos už gydymą valstybės medicinos įstaigose ir kt.
„Privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamos skolos – tai laiku nesumokėti atlyginimai darbuotojams, sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padaryta žala, įsiskolinimai už įvairias paslaugas, darbus ir prekes, negrąžintos paskolos bankams ir kitoms finansinių paslaugų įmonėms, nesumokėti išperkamosios nuomos mokesčiai, iš vartotojų ginčų kilusios skolos, bylinėjimosi išlaidos, taip pat vaikams priteistas išlaikymas (vadinamieji alimentai).
Beje, naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamo 2022 m. laikotarpio duomenimis, padaugėjo rekordiškai – net 38 proc. To priežastis – išlaikymą mokančių asmenų vengimas indeksuoti periodines išmokas ir mokėti gerokai didesnes sumas“, – komentavo D. Satkauskienė.
Kiek pinigų lieka pragyvenimui?
Antstolių rūmų atstovė pastebėjo, kad daugiausia priverstinai išieškomų skolų 2023 m. pradžioje turėjo 35–44 metų gyventojai, tai produktyviausio amžiaus, darbingiausi žmonės.
„Tačiau jų skolos nėra didžiausios: vidutinė išieškomos skolos suma – apie 1,5 tūkst. eurų.
Didžiausias skolas yra sukaupę 65–84 metų gyventojai, iš kurių išieškoma vidutinė skola sudaro 6,2 tūkst. eurų“, – skaičiavo D. Satkauskienė.
Anot jos, situacija, kai gali būti apribota galimybė naudotis lėšomis sąskaitoje susidaryti dėl to, kad į asmens sąskaitą patenka tam tikros lėšos.
„Pavyzdžiui, priteistos kompensacijos ar socialinės paskirties išmokos, apie kurių kilmę antstoliui iš anksto nėra žinoma. Tokias lėšas iš sąskaitos automatiškai nuskaičiuoja Piniginių lėšų informacinė sistema (PLAIS).
Tačiau, turėdamas reikiamą informaciją, antstolis asmens banko sąskaitoje gali nustatyti neliečiamą sumą ir tada areštuotos sąskaitos savininkui paliekama tam tikra lėšų suma būtiniausioms reikmėms“, – pastebėjo specialistė.
Anot jos, kai asmuo negauna jokių pajamų, neliečiama suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2023 m. – 354 eurai).
„Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį ir/arba socialinės paskirties lėšas (pašalpas), neliečiama suma gali būti didesnė: ji atitinka kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą skolingo asmens darbo užmokesčio dalį“, – skaičiavo D. Satkauskienė.
Kada pinigų pragyvenimui paliekama daugiau?
Pasak antstolių rūmų atstovės, didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas, tai yra įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos.
„Įprastai pakanka pateikti dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės.
Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai PLAI sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu“, – patarė D. Satkauskienė.
Ji pateikė ir keletą pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, asmuo gauna 800 eurų „į rankas“ ir turi vieną antstolio išieškomą skolą už interneto paslaugas. Tokiu atveju pagal įsttaymą iš jo pajamų dalies, kuri neviršija minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumos, skolai dengti būtų išskaičiuojama 20 proc.
Tai reiškia, kad būtų išskaičiuojama 126,6 eurų suma, kadangi MMA „į rankas“ 2023 m. yra 633 eurų. Iš MMA viršijančios pajamų dalies, kuri šiuo atveju sudaro 167 eurų, būtų išskaičiuojama 50 proc. lėšų, arba 83,5 eurų. Iš viso iš tokio asmens pajamų kas mėnesį būtų išskaičiuojama 210,1 eurų suma, o 589,9 eurų suma jam liktų pragyvenimui“, – skaičiavo D. Satkauskienė.
Specialistė pateikė ir dar vieną pavyzdį.
„Pavyzdžiui, asmuo gauna 800 eurų „į rankas“ ir turi vieną antstolio išieškomą vaiko išlaikymo skolą. Tokiu atveju iš jo pajamų dalies, kuri neviršija minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumos, skolai dengti būtų išskaičiuojama 30 proc. lėšų.
Tai reiškia, kad būtų išskaičiuojama 189,9 eurų suma. Iš MMA viršijančios pajamų dalies būtų išskaičiuojama 50 proc. lėšų, arba 83,5 eurai. Iš viso iš tokio asmens pajamų kas mėnesį būtų išskaičiuojama 273,4 eurų suma, o 526,6 eurų suma jam liktų pragyvenimui“, – skaičiavo specialistė.
Patarimas vienas – kuo greičiau grąžinti skolą
Anot D. Satkauskienės, skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti įstatymo lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.
„Skolų turintis asmuo, jeigu finansinė padėtis tikrai sunki, taip pat gali bandyti tartis su kreditoriumi dėl skolos mokėjimo išdėstymo mažesnėmis dalimis per ilgesnį terminą.
Jeigu kreditorius sutinka ir suderinamas skolos mokėjimo grafikas, antstolis gali pradėti taikyti kitokią išieškojimo tvarką, nei įtvirtinta įstatyme. Savarankiškai, be kreditoriaus sutikimo, antstolis sumažinti išskaitų dydžių negali“, – komentavo D. Satkauskienė.
Ji teigė, kad Lietuvos antstolių rūmai siūlo įstatymų leidėjams koreguoti teisinį reguliavimą ir suteikti teisę antstoliui vertinti kiekvieno skolingo asmens finansinę situaciją bei spręsti, ar jam iš tikrųjų reikalinga pagalba, ar tikslinga išdėstyti skolą dalimis.
„Tai galėtų būti tam tikras palengvinimas sunkiai besiverčiantiems skolingiems žmonėms. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgesnis išieškojimo procesas neišvengiamai brangintų ir galutinę mokėtiną skolos sumą.
Vien PLAI sistema už kiekvieną piniginę operaciją nuo skolininko sąskaitos nuskaičiuoja 1,02 euro mokestį (kuo daugiau mokėjimų, tuo daugiau mokesčių). O dar yra kreditorių reikalaujamos palūkanos, delspinigiai, netesybos, taip pat ir skolos administravimo mokesčiai. Užsitęsusio išieškojimo atvejais įvairūs besikaupiantys mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas gali išauginti po 8–9 kartus. Todėl, jei tik yra bent kokia galimybė, skolą reikėtų stengtis grąžinti kaip galima greičiau“, – siūlė specialistė.
