Nepaisydami valdžios įspėjimų, lietuviai ir toliau plūsta į Baltarusiją apsipirkti. Kaip sako pasienio regionų gyventojai, kaimyninėje šalyje vilioja pigesnis kuras, alkoholis, cigaretės ir vaistai. Tautiečių neatbaido net ilgas laukimas eilėje prie sienos. Kai kurie grįždami į Lietuvą lūkuriuoja 8, 9 ar 12 valandų.
Portalas tv3.lt domėjosi, kaip gausiai į Baltarusiją vyksta Druskininkų savivaldybės gyventojai. Vietiniai pasakoja, kad pagrindinis tokios kelionės tikslas – įsipilti pilną baką bene perpus pigesnių degalų.
Kurorto gyventojus gundo pigus baltarusiškas kuras: veža, kiek gali
Štai Raigardo seniūnaitijoje esantį Švendubrės kaimą nuo Baltarusijos sienos skiria vos pora kilometrų. Seniūnaitė Elena Smaliukienė tikina pažįstanti ne vieną žmogų, kuris reguliariai važiuoja į Baltarusiją. Moteris svarsto, kad tokia kelionė lietuviams apsimoka, antraip jie Baltarusijoje nesilankytų.
„Pažįstu kelis žmones, kurie tikrai važiuoja, ir iš mano giminaičių daug kas. Turi žmonės išeigines, nuvažiuoja. Ir cigarečių parsiveža. Žinau, kad vaistai ten tikrai žymiai pigiau negu pas mus. O iš maisto nelabai ką ten galima parsivežti, viskas yra ribojama. Mėsos visiškai negalima, aliejaus“, – teigė E. Smaliukienė.
Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, atvykstant iš trečiųjų šalių draudžiama atsivežti mėsos, pieno produktų. Jeigu bandoma įsivežti neleistinų maisto produktų, pasienyje jie konfiskuojami ir sunaikinami.
„Jei keleivis nedeklaruos, kad vežasi tokių produktų, jam gali būti skirta bauda arba gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – primena LR Muitinė.
Taigi, lietuviai perka kitas baltarusiškas gėrybes. Pavyzdžiui, pilasi nebrangų benziną ar dyzeliną. Dėl kuro į užsienį ypač skuba druskininkiečiai.
„Jie grynai važiuoja kuro nusipirkti, kadangi ten kuras žymiai pigiau nei Lietuvoje. <…> Neleidžia taros jokios vežtis, tai užsipila pilną baką. Dėl degalų tikrai apsimoka – skaitykit, perpus pigiau. <…> Iš mūsų kaimo žmonės mažiau važiuoja, vienetai, nors pačiame pasienyje gyvename. Bet iš Druskininkų miesto, žinau, tikrai daug važiuoja. Yra žmonių, kurie nedirba, važiuoja ir gal net užsidirba parduodami tą kurą…“ – pastebi E. Smaliukienė.
Ilgas valandas laukia eilėse: tai atbaido ne visus
Visgi kelionė į Baltarusiją ir atgal nėra labai patogi – prie pasienio kontrolės punktų gali tekti lūkuriuoti ilgas valandas.
E. Smaliukienė mini, kad grįžtantys į Lietuvą gyventojai ilgai stoviniuoja prie Raigardo pasienio kontrolės punkto Druskininkų užkardoje. „Dabar ten yra eilės. Prie tos muitinės žmonės stovi kartais ir po 8, kartais ir po 12 valandų“, – sakė ji.
Mintis, kad pasienyje galima „užstrigti“ tarp laukiančiųjų, kai kuriuos lietuvius atbaido nuo kelionės į Baltarusiją.
„Giminaitė, kuri ten palaidojusi tėvus, tiesiog nevažiuoja, nes nežmoniškos eilės yra. Sako, ką, ar aš turiu paaukoti visą dieną važiuodama ten aplankyti tėvų ar užsipilti kuro? Važinėti ir stovėti 12 valandų… Būna, žmonės ir daugiau prastovi. <…> Prisimenu, sakė, išvažiavo 7 valandą ryte, o grįžo tik kitos dienos vakarą 19 valandą“, – pasakojo E. Smaliukienė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis sako, kad eilės yra „judančios“, o patikrinimo procedūrų greitis priklauso ne tik nuo muitininkų ar pasieniečių. Be to, Baltarusijos pasieniečiai nepalaiko ryšio su Lietuvos VSAT pareigūnais.
„Tenka palaukti. Kai kas skundžiasi, kad kartais net ir po 9 valandas užtrunka. <…> Diena dienai nelygu. Savaitgalį daugiau važiuojančių, ilgiau tenka palaukti. Darbo dieną antroje dienos pusėje – mažiau. <…>
Čia priklauso ir nuo kitos šalies punktų pralaidumo. Aišku, ir pas mus punktus ne iškart pravažiuoja. <…> Bet kad būtų lengvųjų automobilių eilės, būtent tų, kas apsipirkti važiuoja, taip nėra. Eilės judančios“, – situaciją apibūdino G. Mišutis.
Apskritai patikrinimo procedūros užtrunka, o įsigaliojus draudimui į Lietuvą įleisti Rusijos turistus, pasieniečiams darbo padaugėjo, tikina G. Mišutis. „Toks politinis sprendimas pareikalauja ilgesnių procedūrų“, – papildė jis.
Populiariausi pasienio punktai – prie Šalčininkų ir Vilniaus
Vis dėlto VSAT skaičiuoja, kad pastaruoju metu lietuvių į Baltarusiją plūsta kiek mažiau. G. Mišučio teigimu, srautai esą stabilizavosi.
VSAT duomenimis, šiemet daugiausiai vykstančių į Baltarusiją Lietuvos piliečių buvo liepos mėnesį – tai 55,9 tūkst. gyventojų. Tačiau pikas, panašu, mažėja – rugpjūčio mėnesį Baltarusijos sieną kirto 50 tūkst. lietuvių. Didžioji dalis jų naudojasi beviziu režimu.
„Rugsėjį, matome, dar mažiau jų vyksta. Lietuviai sudaro nedidelę dalį vykstančių per sieną, eilių nėra. <…> Srautai, matome, po truputėlį vykstančių mažėja. <…> Daug daugiau baltarusių pas mus atvyksta negu kad Lietuvos piliečių išvyksta į Baltarusiją“, – teigė G. Mišutis.
Daugiausiai į Baltarusiją keliauja pasienio gyventojai, mini VSAT atstovas. Vienas populiariausių taškų, kur lietuviai kerta sieną, yra Šalčininkų pasienio kontrolės punktas.
„Didesnę dalį sudaro pasienio, artimesnių rajonų gyventojai. Kad važiuotų iš kitų Lietuvos regionų to apsipirkimo, tai tikrai vienetai yra. Aišku, pati kelionė kainuoja, draudimai. <…> Aplink Šalčininkus daugiau miestelių yra, tai ir vyksta. Taip pat per Šumsko punktą nemažai“, – kalbėjo jis.
Veža alkoholį ir cigaretes, bando prasmukti su didesniais kiekiais
Dažniausiai tautiečiai keliauja apsipirkti, įsipilti pigesnių degalų, aplankyti giminaičių, o kartais turizmo tikslais. Kai kurie važiuoja ekonominiais sumetimais, tarp jų pasitaiko bedarbių, papildė G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, daugumos gyventojų tikslai išlieka tie patys: „Dalis sako, kad vyksta pas gimines. Dalis – pasisvečiuoti, kažkuri dalis, nelabai didelė, turizmą mini. Kiti važiuoja to pigesnio krepšelio: litras stipraus alkoholio, du pakeliai cigarečių, degalų bakas.“
„Vienas iš tikslų yra pasiekti artimiausią degalų kolonėlę, artimiausią parduotuvę ir leistinais kiekiais įsivežti. Virš normų niekas neperka, nes deklaruoti, mokėti akcizo mokesčius brangiai kainuoja“, – lietuvių elgesį apibūdino G. Mišutis.
Atsiranda ir gudručių, kurie mėgina prasmukti su didesniais kiekiais baltarusiškų prekių. „Pasitaiko, ir muitininkai pagauna, ir pasieniečiai, – kai kas bando paslėpti, <…> slėptuvėje pravežti, mašinoje prikišus“, – nurodė VSAT atstovas.
Muitinės atstovai primena, kad į Lietuvą iš Baltarusijos leidžiama įsivežti ne daugiau kaip 40 vienetų cigarečių, 40 vienetų kaitinamo tabako produktų ir 20 mililitrų elektroninių cigarečių skysčio. Ribojamas ir alkoholio kiekis: stipriųjų alkoholinių gėrimų galima įsivežti 1 litrą, silpnesnių nei 22 proc. alkoholio koncentracijos gėrimų – 2 litrus, vynų – 4 litrus, o alaus – 16 litrų.
Daugiau informacijos apie leidžiamus įvežti produktus iš trečiųjų šalių rasite paspaudę čia.
Druskininkų meras problemų nemato: žmonės važiavo 30 metų, važiuoja ir dabar
Primenama, kad balandį Baltarusija paskelbė bevizį režimą Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Žvalgyba ne kartą įspėjo gyventojus, kad vykstant į šią Lietuvai nedraugišką šalį kyla grėsmių tiek patiems piliečiams, tiek nacionaliniam saugumui.
VSAT atstovo teigimu, žmonės paprastai žino informaciją apie galimus pavojus, o pasieniečiai jiems dar primena, kas gali laukti nuvykus į Baltarusiją.
„Kiekvienas, vykstantysis, kad jis ir paprastas žmogus yra, tampa potencialiu Baltarusijos tarnybų taikiniu. Gali mėginti išgauti informaciją, patikrinti jo ryšius. <…> Kiekvienas žmogus gali sudominti mūsų tuos kaimynus, kurie mums nelegalus stumia, mūsų fizinį barjerą laužo. Žmogus gali tapti savotišku įkaitu, atsidurti voratinklyje“, – priminė G. Mišutis.
O štai Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bėdos tame nemato. Jo teigimu, žmonės patys įsivertina rizikas ir yra laisvi rinktis.
„Žmonės kur nori, ten važiuoja. Jeigu jų toks pasirinkimas, tai gero kelio ir sėkmės. <…> Aš pats ten nevažinėju, ant sienos nebūnu“, – nedaugžodžiavo meras.
„Kaip ir anksčiau važinėjo 30 metų (į Baltarusiją – aut. past.), taip ir dabar žmonės važiuoja. Politika neužsiima eiliniai žmonės“, – papildė jis.
O štai Raigardo seniūnaitė E. Smaliukienė sako, kad nuvažiavus į Baltarusiją yra rizikinga skelbti savo pažiūras į karą prieš Ukrainą ir kad geriau politiniais klausimais nediskutuoti.
„Teko girdėti, kad žmonės nuvažiuoja į Baltarusiją ir sako: jei ten važiuoji, nekalbėk apie jokį karą, apie nieką, nes žmonės palaiko Lukašenkos požiūrį. Jie ten už jį visom keturiom. O jeigu atvažiuoji, užsipili kuro, užsuki į parduotuvę, bet neini į diskusijas“, – pažymėjo moteris.
Valstybės saugumo departamentas anksčiau skelbė, kad autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas gali mėginti verbuoti lietuvius.
