Darbdaviai skundžiasi, kad jiems neužtenka darbuotojų, todėl Lietuvos įmonėse daugėja įdarbintų užsieniečių. Anot darbdavių, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra vienintelė išeitis, leidžianti vykdyti veiklą. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad darbuotojų darbdaviai rastų, jeigu mokėtų didesnius atlyginimus ir suteiktų normalias darbo sąlygas.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė informavo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvos įmonės pagal darbo sutartis įdarbino beveik 62 tūkst. užsieniečių.
Didžioji jų dauguma – trečiųjų šalių gyventojai. O atvykusių iš Europos Sąjungos (ES) valstybių Iš jų – tik 7 tūkst.
Daugiausiai įdarbinta darbuotojų iš Baltarusijos (18,4 tūkst.), Ukrainos (15,9 tūkst.), Uzbekistano (3,6 tūkst.), Kirgizijos (3 tūkst.), Tadžikistano (2,6 tūkst.), Rumunijos (2,5 tūkst), Azerbaidžano (1834), Indijos (1537), Kazachstano (1486), Rusijos (1411).
„Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai užsieniečių, šalies įmonėse pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (36 proc.). Nemažai atvykėlių įsidarbino suvirintojais, suvirintojais dujomis ir elektra, betonuotojais, vilkiko vairuotojais ir valytojais.
TOP10 pagal profesijas įdarbinti užsieniečiai: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai – 22,1 tūkst., suvirintojai – 946, betonuotojai – 781, suvirintojai dujomis ir elektra – 574, vilkiko (treilerio) vairuotojai – 569, valytojas – 558, elektrikai – 501, tinkuotojai – 410, virėjai – 408, nekvalifikuotas augalininkystės ūkio darbininkai – 399“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
Nori įdarbinti dar daugiau užsieniečių
Mūsų šalyje pati populiariausia profesija yra sunkvežimių vairuotojų. Jais dirba beveik 90 tūkst. gyventojų. Tačiau bent jau verslui tiek vairuotojų neužtenka.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas skaičiavo, kad vairuotojų Lietuvoje trūksta daugiau nei 10 tūkst., kai tuo metu visoje Europoje – daugiau nei 0,5 mln.
„Deja, bet Lietuvoje nesugebame paruošti tiek vairuotojų, kad būtų kompensuotas trūkumas, taigi, iš esmės – vairuotojai iš trečiųjų šalių atvykstantys čia dirbti yra šioks toks išsigelbėjimas.
Bet mūsų šalyje darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos kvotos, kurios apriboja galimybes jų įdarbinti daugiau. Pvz., šiems metams paslaugų sektoriui, į kurį įeina ir transporto sektorius, buvo skirta 21600. Kvotos kasmet išsenka likus keliems mėnesiams iki metų pabaigos, tad vairuotojų trūkumo problema tik gilėja“, – sakė vežėjų atstovas.
Įdarbina užsieniečius, nes jiems gali mokėti mažiau?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad darbdaviai vis daugiau kalba apie verslo apsukų mažinimą.
„Jie tikina, kad gamyba sulėtėjo, kai kurie atleidžia darbuotojus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje daugėja žmonių, kurie ieško darbo. Todėl nesuprantu reikalavimų leisti atsivežti dar daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Juk darbuotojų pasiūla Užimtumo tarnyboje ir rinkoje yra gana didelė ir įvairi, kad užpildytų trūkstamas pozicijas“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Tačiau anot jos, darbdavių interesas yra ne susirasti darbuotojų, jiems siūlant normalius atlyginimus ir darbo sąlygas, net noras atsivežti tiesiog pigios darbo jėgos.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje tikrai yra vairuotojų, kurie ieško darbo. Tačiau jie galiausiai išvyksta dirbti į užsienį, nes ten darbdaviai normaliai elgiasi su darbuotojais. Ten jiems nereikia nakvoti vilkikuose, jie turi galimybę nusiprausti, pasigaminti valgyti ir pan.
Dažnai net ne atlyginimas suvilioja lietuvius dirbti užsienyje, tačiau kur kas geresnės darbo sąlygos“, – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.
Ji teigė, kad Lietuvoje darbdaviai taupo, todėl ir neranda darbuotojų.
„Beje, vieša paslaptis, kad kai kuriose transporto įmonėse lietuviai net nepriimami dirbti. Ten norima įdarbinti tik trečiųjų šalių darbuotojus, kurie daug neklausinėja, dirba bet kokiomis darbo sąlygomis už bet kokį atlyginimą.
Transporto įmonės kiekvienais metais giriasi, kad perka naujus automobilius. Akivaizdu, kad to darbuotojų trūkumo net nėra, kam jiems automobiliai, jeigu nėra, kas juos vairuoja? Jie tiesiog siekia turimus darbuotojus pakeisti pigesne darbo jėga“, – svarstė I. Ruginienė.
Vis daugiau darbdavių domisi užsieniečių įdarbinimo galimybėmis
Užimtumo tarnybos duomenimis, užsieniečių įdarbinimo klausimų padažnėjo dar 2019 m.
Tai išliko aktualu ir per pandemiją. 2021 metais net 16 proc. iš įmonių gautų klausimų buvo susiję su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo galimybėmis ir tvarka. Tai lėmė jau gegužę pasibaigusios kvotos paslaugų sektoriuje.
Darbdavių klausimų srautas apie leidimų išdavimo tvarką užsieniečiams pralenkė kitas populiarias – darbuotojų pasiūlos, laisvų darbo vietų registravimo, remiamojo įdarbinimo temas.
„Darbdaviams aktuali bet kokia informacija, susijusi su užsieniečių įdarbinimu. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: ar žmogus turi leidimą gyventi, ar dirba pas kitą darbdavį, ar jam reikalingas leidimas dirbti, o gal galima pasinaudoti metams nustatyta kvota.
Išsiaiškinę tokius dalykus, klientus ne tik konsultuojame, bet ir priimame elektroniniu paštu, ar per vartotojo paskyrą atsiųstus dokumentus“, – pasakojo Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo ir paslaugų skyriaus vedėja Vaida Urbanskienė.
Anot jos, praėjusiais metais kvota trečiųjų šalių piliečiams buvo išnaudota rugpjūčio pabaigoje, o šiemet dar nesibaigė.
„Tai lėmė ir skambučių šia tema srauto santykinį mažėjimą. Tikėtina, kad net išnaudojus kvotą, didelio skambučių srauto nesulauksime, nes darbdaviai linkę laukti naujo trūkstamų profesijų sąrašo ir samdys darbuotojus po naujųjų metų“, – aiškino V. Urbanskienė.
Teikti pasiūlymus į trūkstamų profesijų sąrašą darbdaviai gali iki lapkričio 16 d.
